Hibridų tebedaugėja
Iš išorės įkraunamų hibridinių automobilių skaičius per pastaruosius penkerius metus Lietuvoje šoktelėjo daugiau kaip septyniolika kartų.
„Regitros“ duomenimis, 2025 m. gruodį šalyje įregistruoti 20 307 tokie automobiliai. 2020 m. jų buvo vos 1 172. Gausa jie vis dar nusileidžia elektromobiliams, tačiau hibridinių automobilių paklausa auga itin sparčiai ir, regis, ši tendencija išliks.
„Kad ir kaip žmonės norėtų pereiti prie elektromobilių, realybė tokia: hibridiniai automobiliai šiuo metu geriau pritaikyti vairuoti Lietuvoje ir kelia mažiau problemų. Jų itin daug didžiuosiuose miestuose, nes juos renkasi pavėžėjimo paslaugų teikėjai. Hibridiniai automobiliai niekur nedings ir bus aktualūs dar artimiausius 20–30 metų“, – sakė VILNIUS TECH transporto inžinerijos fakulteto (TIF) mokslo darbuotojas dr. Gabrielius Mejeras.
Pasak specialisto, ekologinė situacija ir senkantys iškastiniai resursai skatina atsisakyti benzino ir dyzelino ar mažinti jų vartojimą, juos pakeičiant iš vietinių išteklių gaminamais atsinaujinančiaisiais degalais arba juos maišant tarpusavyje.
Vis dėlto, G. Mejero nuomone, bioetanolio naudojimas hibridiniuose automobiliuose taršą gali net padidinti.
Šalto oro faktorius
„Bioetanolis, palyginti su benzinu, yra mažesnio šilumingumo ir sunkiau garuoja, todėl, patekęs į variklį, jį vėsina stipriau nei benzinas. Dėl šios priežasties variklyje degimo temperatūra būna žemesnė ir prieš katalizatorių susidaro mažiau azoto oksidų. Vis dėlto dėl vėsesnių išmetamųjų dujų pats katalizatorius gali veikti nepakankamai efektyviai ir tam tikromis sąlygomis bendras azoto oksidų, anglies monoksido ir angliavandenilių kiekis už katalizatoriaus gali net padidėti. Vertinant visą degalų kelią nuo žaliavos iki sudeginimo, CO₂ emisijos gali būti sumažintos maždaug nuo 50 iki 80 proc.“, – aiškino mokslininkas.
Be to, hibridiniuose automobiliuose dalį važiavimo, ypač mieste, atlieka elektrinė pavara, o sustojus vidaus degimo variklis dažnai išjungiamas, dėl to išmetamųjų dujų neutralizavimo sistemos nespėja palaikyti darbinės temperatūros ir atvėsta. Būtent įkaitusios jos efektyviausiai neutralizuoja teršalus, todėl dažnas variklio išjungimas ir pakartotinis įjungimas gali turėti reikšmingos įtakos realioms emisijoms, ypač trumpų kelionių metu.
„Didžiausi iššūkiai kyla naudojant bioetanolį šaltu oru – neutralizavimo sistemos per stipriai atvėsta ir gerai nebeatlieka savo funkcijų. Dėl to, naudojant degalus su biopriedais, į aplinką teršalų gali būti išmetama net daugiau, nei naudojant benziną ar dyzeliną“, – įvardijo paradoksą G. Mejeras.
Didžiausi iššūkiai kyla naudojant bioetanolį šaltu oru.
Tyrimai – Vilniuje ir Liberece
Šiuo metu Europoje, taip pat ir Lietuvoje, degalinėse dažniausiai parduodami benzino ir bioetanolio mišiniai, kuriuose yra iki 5 proc. (E5) arba iki 10 proc. bioetanolio (E10).
Siekdamas nustatyti, kokiomis proporcijomis sudarytas degalų mišinys yra mažiausiai kenksmingas aplinkai, G. Mejeras atliko tyrimą ir parengė disertaciją „Hibridinio automobilio bioetanoliu varomo kibirkštinio uždegimo variklio eksploatacijos energinių ir ekologinių rodiklių tyrimas“.
Mokslininkas nagrinėjo, kaip hibridiniuose automobiliuose esančius kibirkštinio uždegimo variklius (KU) veikia skirtingos sudėties benzino ir bioetanolio mišiniai ir kokią įtaką tai turi variklio energiniams ir ekologiniams rodikliams.
Dalį bandymų atlikęs VILNIUS TECH transporto inžinerijos laboratorijose, kitus jis tęsė Čekijoje, Libereco technikos universitete, glaudžiai bendradarbiaujančiame su „Skoda“ gamykla. Nekeisdamas programinių variklio parametrų mokslininkas tikrino, kaip automobiliui tinka skirtingų sudėčių degalų mišiniai, taikydamas pasaulinį suderintąjį lengvųjų automobilių bandymo ciklą (WLTC).
„Per bandymus bioetanolio koncentraciją didinau net iki 70 proc. ir stebėjau variklio veikimo pokyčius. Visus bandymus atlikau panašioje, apie +20 °C, temperatūroje, bet net ir šiltuoju laiku, mažų apkrovų režimu – važiuojant lėtai mieste ar stovint spūstyse – teršalų neutralizavimas mažėjo“, – tvirtino G. Mejeras.
Proporcijos ir temperatūra
Mokslininkas nustatė, kad net ir naudojant didesnės koncentracijos bioetanolio mišinius hibridinis automobilis važiuoja sklandžiai, tačiau emisijas mažinančios sistemos veikia kur kas prasčiau.
„Biopriedo koncentracija ne visais atvejais gali būti didelė, nors šiuo metu kaip tik skatinama ją didinti, neatsižvelgiant į tai, ar yra žiema, ar vasara. Biopriedo proporcijos turėtų būti parenkamos atsižvelgiant į metų laiką ir aplinkos temperatūrą. Šaltu oru emisijų mažinimo sistemos dažnai nepasiekia reikiamos darbinės temperatūros ir atvėsta, todėl tarša mieste gali padidėti. Biopriedus naudoti galima, juos maišant su iškastiniais degalais, tačiau būtina atidžiai vertinti konkrečių biopriedų naudą ir galimą žalą, ypač – kintant aplinkos temperatūrai“, – sakė VILNIUS TECH tyrėjas.
G. Meheras pridūrė, kad biodegalų ar degalų su biopriedais naudojimas hibridiniuose automobiliuose labiausiai pasiteisina važiuojant greitkeliu arba be dažnų sustojimų, tačiau sukelia problemų vairuojant mieste, kur tenka dažnai sustoti prie pėsčiųjų perėjų, sankryžų, šviesoforų ar ilgai stovėti spūstyse.
Naujausi komentarai