Ar nuosavas automobilis – būtinybė ar visgi prabangos prekė, aiškino „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ar asmeninis automobilis – prabangos prekė?
– Priklauso nuo situacijos, kokiame gyvenimo etape esame. Kai kam jis yra būtinas, nes be jo tiesiog negalėtų, pavyzdžiui, nuvežti vaikų į mokyklą, darželį ar nuvykti į darbą. Tačiau didžiajai daliai, galima pripažinti, tai vis dėlto yra prabangos dalykas.
– Bet kalbant apie naują ir naudotą automobilį, kokie yra skirtumai, kai kalbame apie pinigus?
– Man atrodo, kad rizika išleisti papildomai daugiau pinigų kyla būtent turint naudotą automobilį, nes naujam kurį laiką remontų paprastai neprireikia. Bet su kuo dažnai susiduriame įvairiose apklausose, kurias atliekame, – tai su tuo, kad visos išlaidos tiesiog nesuskaičiuojamos. Atrodo, kad kuras ir yra viskas, bet juk yra dar papildomi draudimai, žieminių padangų keitimas, mokesčiai, kurie ateina kartu su automobilio priežiūra. Šios išlaidos labai dažnai neįskaičiuojamos. Iš tiesų, transportas yra trečia pagal dydį būtinųjų išlaidų grupė ir sudaro gana ženklią gyventojų išlaidų dalį. Tačiau turbūt viena mažiausiai apskaičiuojamų ir mažiausiai suprantamų – tą taip pat galima pastebėti.
– O jeigu šeimoje yra du vairuojantys asmenys, dirbantys skirtingais grafikais, kas tada įvyksta?
– Iš įpročio dažnai galvojame, kad šeimoje turi būti du automobiliai. Taip, kai kuriais atvejais jie būtini – jei skirtingi darbo grafikai, gyvenama užmiestyje ar reikia vežioti vaikus į būrelius. Bet labai dažnai jie tiesiog yra, ir iš įpročio važinėjame tame pačiame mieste, nors galėtume sumažinti automobilių skaičių, naudoti alternatyvas – dažniau rinktis viešąjį transportą ar pavežėjimo paslaugas, ko vis dar vengiame. O suskaičiavus dar neaišku, kas brangiau ar pigiau. Tik neaišku todėl, kad neskaičiuojame. Jei šiandien daugelio paklausčiau, kiek kainuoja išlaikyti du automobilius šeimoje, manau, mažai kas galėtų atsakyti.
– Gatvėse matome ir automobilių nuomos paslaugas. Jau ne viena, o net kelios kompanijos siūlo tai Vilniuje. Ar žmonės imasi tvarumo, persėda į alternatyvas? Ar vis dar tas automobilis, kaip ir nuosavas būstas, lietuviui – prie širdies?
– Keisti įpročius labai sunku. Iš tikrųjų sunku, ir reikia prisiversti tai daryti. Pati gyvenu Vilniuje ir kartais renkuosi eiti, kartais – važiuoti troleibusu. Bet tai darau sąmoningai, nes patogiau yra važiuoti automobiliu. Daugelis lietuvių vangiai išbando alternatyvas.
Kitas dalykas, pavyzdžiui, kai nuomojiesi automobilį nuvykti į kitą miestą. Ta vienkartinė suma kartais atrodo labai didelė – 50 ar 60 eurų: „Ai, pigiau su savu.“ Bet suskaičiavus mėnesio išlaidas, greičiausiai, jei važinėjame retai, turėti savo automobilį yra brangiau – vien dėl papildomų išlaidų: draudimo, priežiūros, tepalų keitimo ir laiko sąnaudų. Todėl mums vis dar labai trūksta sąmoningumo. Tikiuosi, jo turėsime vis daugiau ir išbandysime alternatyvas, ypač tie, kurie gali sau tai leisti. Žinoma, gyvenant užmiestyje ir turint du mažus vaikus, tai sudėtingiau. Bet paaugus vaikams arba jų neturint, tikrai kviečiu tą daryti – net ir šaltesniu metų laiku.
(be temos)
(be temos)