Aplinkosaugos tendencijos automobiliams kelia ir rūpesčių

  • Teksto dydis:

Mažėjantys varikliai, populiarėjančios alternatyvios degalų rūšys – tik keletas būdų, kuriais šiuolaikinė automobilių gamybos pramonė bando atitikti vis griežtėjančius aplinkosaugos standartus. Visgi, ieškant kompromisų su ekologija, neišvengiama problemų.

Populiarūs jau seniai

Lietuvoje dujomis varomi automobiliai išpopuliarėjo pirmaisiais nepriklausomybės metais, kai dėl sutrikusio benzino ir dyzelino tiekimo reikėjo rasti alternatyvių degalų. Be to, ši degalų rūšis buvo ir iki šiol yra maždaug perpus pigesnė nei įprastinės.

Pastaraisiais metais tokie varikliai tapo vėl populiarūs dėl ekologinių tendencijų. Viena vertus, dėl mažesnio, palyginti su benzininiu varikliu, išmetamo CO2 kiekio. Taip pat dėl žymiai sumažėjusių bendrų degalų sąnaudų 1 km, palyginti su benzininiu ar dyzeliniu varikliu. Oficialiais praėjusių metų duomenimis, ES beveik 15 mln. transporto priemonių naudojo suskystintomis dujomis varomus variklius.

Lietuvoje dujomis varomi automobiliai išpopuliarėjo pirmaisiais nepriklausomybės metais.

Anot specialistų, dujos turi specifinių savybių, lemiančių variklio alyvos efektyvumą. Norint išsiaiškinti, kokios jos ir kokią alyvą tokiam varikliui vertėtų rinktis, būtina suvokti kas yra tas LPG. Suskystintosios naftos dujos – tai degalai, susidedantys iš suspausto propano ir butano mišinio. Gaminant šį mišinį jo būsena pasikeičia iš dujinės į skystąją, todėl sumažėja degalų tūris, juos lengviau gabenti ir platinti. 30 proc. LPG susidaro perdirbant naftą, kiti 70 proc. gaunami iš gamtinių dujų ir naftos gręžinių vietų.

Daugėja nuosėdų

Tiek taupumo, tiek ekologijos požiūriu šiandien LPG dujos pripažįstamos pranašesnėmis nei benzinas ar dyzelinas, todėl plačiai naudojamos pramonėje ir automobilių gamyboje. Visgi, pasak ekspertų, tokio tipo varikliuose atsiranda rizika dėl mažesnio alyvos efektyvumo.

Mažesni varikliai rinkai diegiami siekiant maksimaliai sumažinti degalų sąnaudas ir taršą, bet kartu išlaikant pakankamą jų galingumą.

„Šiuolaikiniai automobilių varikliai veikia esant aukštai temperatūrai ir aukštam darbiniam slėgiui. Tai skatina alyvos oksidaciją ir neigiamai veikia jos molekulinę struktūrą, todėl variklyje padidėja užterštumas ir nuosėdos. Dujų tiekimas gali sustiprinti šiuos reiškinius, ypač jei sumontuota sistema nelabai kokybiška arba buvo prastai sureguliuota“, – rizikas vardijo „TotalEnergies“ techninio skyriaus vadovas Andrzejus Husiatynskis.

Pasak eksperto, vienas svarbiausių veiksnių, į kurį reikalinga atsižvelgti vertinant dujinį variklį, LPG degimo temperatūra. Benzininiame variklyje ji yra mažesnė. Aukštesnė temperatūra degimo kameroje padidina viso variklio temperatūrą, o tai tiesiogiai veikia cilindro ir stūmoklio sistemos patvarumą.

Priežastis: rūgš­tė­jant aly­vai ga­li su­si­da­ry­ti va­rik­lio me­cha­ni­nių da­lių ko­ro­zi­ja ir at­si­ras­ti nuo­sė­dų. / Shut­ters­tock nuo­tr.

„Viena pagrindinių alyvos funkcijų yra būtent šilumos pašalinimas iš šių variklio dalių. Aukštesnė temperatūra pagreitina variklio alyvos oksidacijos procesus, o tai blogina alyvos tepimo savybes ir pumpuojamumą. Šis procesas taip pat didina alyvos klampumą ir rūgščių kiekį. Tai turi įtakos dumblo, nusėdančio ant variklio komponentų, susidarymui. Galų gale tai lemia ir prastėjantį alyvos priedų veikimą”, – pasakojo A.Husiatynskis.

Išeitis dažniau keisti

Kitas svarbus veiksnys variklio alyvai – degaluose esanti siera, kurios kiekis LPG variklyje yra didesnis nei benzininiame. Pasak specialistų, degimo kameroje sudegusios dujos rūgščių junginių pavidalu perduodamos į karterį, taigi – ir į alyvą. Tai sukelia alyvos rūgštėjimą, dėl kurio gali susidaryti variklio mechaninių dalių korozija bei atsirasti nuosėdų. Todėl įsigijus automobilį su LPG varikliu rekomenduojama keisti alyvą trumpesniu intervalu.

Skirtumai: du­jų kai­na vi­sais lai­kais bu­vo maž­daug per­pus pi­ges­nė nei ki­tų de­ga­lų rū­šių. L. Balandžio  / BNS nuotr.

A.Husiatynskio teigimu, naudojant aukščiausios kokybės pusiau sintetines arba sintetines alyvas, naudoti specialių alyvų, pritaikytų būtent LPG varikliams, nebūtina, nes jos ir taip puikiai atliks savo funkciją. Svarbu, kad alyva atitiktų automobilio gamintojo rekomenduojamą kokybės ir klampumo klasę.

Tačiau ekspertas pabrėžė, kad dėl padidėjusio alyvos rūgštėjimo tokiuose varikliuose rekomenduojama intervalą tarp tepalų keitimų sutrumpinti apytiksliai nuo 30 proc. iki 50 proc. Vairuotojams, naudojantiems pigiausias mineralines variklių alyvas, rekomenduojama pakeisti esamą alyvą aukštesnės kokybės produktu.

Svarbu ir atstumai

Tepalo keitimo intervalas priklauso ne tik nuo naudojamų degalų tipo. Pažymėtina, kad šiuolaikinė alyva leidžia nuvažiuoti daugiau kilometrų jos nekeičiant. Tai teigiamai veikia ekonomiškumo ir ekologijos standartus.

Tačiau būtina įsidėmėti, kad kiekvienas gamintojas transporto priemonės vadove nurodo, jog tokie alyvos keitimo intervalai taikomi esant įprastoms mašinos eksploatavimo sąlygoms. Pavyzdžiui, stabiliai važiuojant greitkeliu be per didelių apkrovų, esant pastoviam slėgui ir temperatūrai.

Kai transporto priemonės darbo sąlygos sunkesnės, alyva turi būti keičiama mažesniais laiko intervalais.

Kilometrai: va­ži­nė­jant du­jo­mis varomais automobiliais aly­vos kei­ti­mo dažnumą re­ko­men­duo­ja­ma sutrum­pin­ti bent treč­da­liu. / Scanpix nuotr.

„Pavyzdžiui, itin svarbus variklio užvedimų skaičius. Jei automobilį vairuoja maisto pristatymo kurjeris arba pavežėjas, kuris užveda variklį 30–40 kartų per dieną, transporto priemonės alyvai tenka didesnis krūvis. Tas pats pasakytina apie važiavimą didmiestyje trumpu atstumu ar stovėjimą kamščiuose, kai alyva nesuspėja tinkamai sušilti ir taip suaktyvinami jos priedai bei išgaruoja degalai“, – pabrėžė A.Husiatynskis.

Tarnauja trumpiau

Stebint pastarojo dešimtmečio tendencijas matyti, kad transporto priemonių varikliai nuolat mažėja. Tai vėlgi lemia ekologinės, aplinkosaugos tendencijos. Variklių sumažinimas yra susijęs ir su mažesniu variklio svoriu – dauguma jo elementų yra tiesiog suspausti mažesnėje erdvėje, o mažesnis variklio svoris turi reikšmės mažesnėms degalų sąnaudoms.

„Mažesni varikliai rinkai diegiami siekiant maksimaliai sumažinti degalų sąnaudas ir taršą, bet kartu išlaikant pakankamą jų galingumą. Tai užtikrina turbokompresorius (turbina). Jis padidina mažų variklių galią, dėl to vietoj didesnių įprastinių variklių gamintojams atsiranda galimybė naudoti mažesnio darbinio tūrio turbininius agregatus“, – aiškino A.Husiatynskis.

Vis dėlto mažo darbinio tūrio, didelio galingumo, taupesni ir mažiau aplinką teršiantys varikliai susiduria su jautria problema.

„Esant nedideliam apsisukimų dažniui (1500–2000 aps./min.) dėl didelės variklio apkrovos ir intensyvaus turbokompresoriaus darbo sklandus variklio veikimas gali būti sutrikdytas. Tarkime, pasireiškiant ankstyvajam degimui. Tai ypač dažnas reiškinys mažo darbinio tūrio varikliuose su turbokompresoriais ir tiesioginiu įpurškimu (GTDi). Šis efektas gali sugadinti stūmoklius, stūmoklių žiedus ar net švaistiklius“, – perspėjo pašnekovas.

Žinovų nuomone, eksploatuojant automobilį su mažuoju varikliu ir norint išvengti gedimo, labai svarbu, kad variklis būtų reguliariai prižiūrimas.

„Paprastai mažalitražių variklių tarnavimo laikas yra 200–300 tūkst. km, todėl būtina atlikti reguliarią jų priežiūrą autoservise, patikrinti bendrą transporto priemonės būklę ir pakeisti alyvą“, – pabrėžė specialistas.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių