Nuo euforijos, kai kiekvieną mėnesį pardavimas augo po 30–50 proc., iki tokio pat dydžio rinkos nuosmukio. Nuo pompastiškų įkurtuvių naujuose salonuose, iki desperatiškų bandymų rasti išgyvenimo receptą.

Kuo svarbūs buvo 2008-ieji ir ko galima tikėtis iš ateinančių metų, kalbamės su Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentu Petru Ignotu.

– Ar galima pirmą 2008-ųjų pusę vertinti kaip nors kitaip nei "super sėkmingą"?

– Iš tiesų trys ketvirčiai besibaigiančių metų Lietuvos automobilių verslui buvo gana dosnūs. Deja, rugsėjo antroje pusėje viskas radikaliai pasikeitė – pardavimas praktiškai sustojo. Tai nutiko taip staiga, kad galutinis 2008-ųjų rezultatas greičiausiai bus neigiamas.

– Pradėjus strigti prekybai, mašinų gamintojų atstovai įsivėlė į tikrą kainų karą ir pradėjo automobilius siūlyti už neįprastai mažas kainas. Ar pasiteisino tokie sprendimai?

– Iš tiesų pastarieji mėnesiai, ko gero, buvo geriausias laikas įsigyti naują automobilį nuo pat tos dienos, kai Lietuvoje veiklą pradėjo pirmoji oficialius gamintojų įgaliojimus turinti atstovybė. Tačiau aš tai labiau linkęs vadinti ne rinkodaros sprendimais, o desperacija. Neregėtas kainas nulėmė tai, kad gamintojai du tris mėnesius vykdė užsakymus po to, kai automobilių paklausa staiga visiškai sustojo. Dėl šios priežasties importuotojų ir pardavėjų sandėliai netruko persipildyti, o skolų bankams našta augti kaip ant mielių. Kadangi visos išpardavimo akcijos nedavė laukiamo efekto, kurį laiką ir kitais metais mašinos greičiausiai bus pardavinėjamos gerokai pigiau nei savikaina.

– Kas gali išjudinti sąstingį?

– Kol visas ūkis gyvena nežinia ir svarsto, kaip susiveržti diržus, tikėtis, kad naujų automobilių prekyba atsigaus – nerealu. Tiek įmonės, tiek biudžetinės organizacijos (jos Lietuvoje nupirkdavo apie 60 proc. visų naujų automobilių) greičiausiai sprendimus atnaujinti savo transporto parką kuriam laikui atidės. Privatūs asmenys pradavimo salonuose taip pat greičiausiai bus reti svečiai, nes lizingo sąlygos itin sugriežtėjo, o kreditai pabrango. Tikėtina, kad pirkti naują mašiną visiems bus išskirtinis įvykis.

– Ar kam nors iš jūsų asociacijos narių gresia bankrotas?

– Esu optimistas, tačiau kad ir kaip būtų gaila, atmesti tokio scenarijaus negalima. Kai kurios įmonės pastaraisiais metais gana drąsiai investavo į naujų atstovybių kūrimą ir plėtrą, todėl verslui apmirus neabejotinai turės nemažų rūpesčių.

– Šiais metais aktyviai dirbote siekdami pagerinti automobilių verslo sąlygas. Ką konkrečiai pavyko nuveikti?

– Tiesą sakant, pasigirti dideliais laimėjimais negalime. Nors Vyriausybė į savo veiklos programą ir buvo įtraukusi mūsų siūlymus, kaip greičiau atnaujinti transporto parką, realiai įgyvendinta labai nedaug planų. PVM įstatymas liko nepakeistas, todėl naujos mašinos įmonėms ir toliau kainuos brangiau nei bet kurie kiti gamyboje naudojami įrengimai. Be to, Lietuvoje ir toliau bus galima legalizuoti kitose šalyse avarijose suniokotus ir iš transporto registro išbrauktus automobilius. Atrodo, kad politikai tiki "mirusių" mašinų prisikėlimu antram gyvenimui, nors patys tokiomis nevažinėja.

Naujosios valdančiosios koalicijos taip pat prašėme susilaikyti nuo ketinimų automobilininkus apkrauti naujais mokesčiais, tačiau į tai vėlgi nebuvo atsižvelgta. Mūsų skaičiavimais, lėtėjant naujų automobilių pardavimui biudžetas praras daugiau, nei gaus kiekvieną tarnybinę mašiną apmokestinus 150 litų.