Maisto produktų ženklinimas: kaip nesusipainioti? Pereiti į pagrindinį turinį

Maisto produktų ženklinimas: kaip nesusipainioti?

2026-10-14 07:00

Parduotuvių lentynose gausu įvairiausių maisto produktų, tarp kurių nemenką dalį sudaro lietuviški gaminiai, daržovės, vaisiai, uogos, kepiniai. Dažnai vartotojai mato kelis geras, kokybiškas prekes žyminčius ženklus, kuriuos ne visi supranta arba tiesiog nežino, kuo jie skiriasi. Kaip ženklų gausoje išsirinkti geriausios kokybės produktą?

Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį
Pasirinkimas: ūkininkai vis dažniau priima sprendimus ūkininkauti ekologiniu būdu, tad ekologiškų produktų pasiūla taip pat didėja.
Pasirinkimas: ūkininkai vis dažniau priima sprendimus ūkininkauti ekologiniu būdu, tad ekologiškų produktų pasiūla taip pat didėja. / magnific.com nuotr.

Į skaitytojų klausimus atsako VšĮ „Ekoagros“ specialistai.

– Bene dažniausiai pirkėjai mato net kelis ženklus ant produktų pakuočių: tai ir žalių žvaigždučių lapas baltame fone, ir žalias lapas baltame fone. Dar kiti produktai pažymėti ovaliomis žaliomis juostelėmis ir Lietuvos vėliavos spalvų lapu.... Kuo skiriasi šie ženklai, kuo skiriasi ekologiški ir nacionalinės maisto kokybės produktai? Ar tai ne tas pats?

– Parduotuvės lentynose matomi ekologiški ir nacionalinės maisto kokybės produktai (NKP) – tai dvi skirtingos sertifikuotos maisto gamybos sistemos, kurioms taikomi skirtingi reikalavimai ir skirtingas ženklinimas.

Visų pirma, skiriasi reglamentavimas. Ekologinei gamybai taikomi visoje ES vienodi reikalavimai, o NKP yra Lietuvos nacionalinė sistema.

Ekologinės gamybos principai apima visą gamybos būdą – natūralius procesus, dirvožemio derlingumo palaikymą, biologinės įvairovės išsaugojimą, prevencinius augalų apsaugos metodus, labai ribotą išorinių medžiagų naudojimą, gyvūnų gerovę. Gali būti naudojamos tik ekologinėje gamyboje leidžiamos trąšos, augalų apsaugos ir kitos medžiagos. Gaminant perdirbtus ekologiškus produktus ribojamas maisto priedų naudojimas. Ekologinės gamybos reikalavimai taikomi visai grandinei – nuo ūkio iki perdirbimo, ženklinimo ir pateikimo rinkai.

Svarbu ir tai, kad žodis „ekologiškas“ nėra vien gamintojo pažadas vartotojui. Kad produktas galėtų būti taip vadinamas ir ženklinamas, jo gamyba turi atitikti visoje ES nustatytus ekologinės gamybos reikalavimus. Kontroliuojamas visas produkto kelias – nuo ūkio iki galutinio produkto: atliekamos patikros, tikrinami dokumentai, prireikus imami mėginiai, turi būti užtikrintas atsekamumas. Taigi ekologiškumo ženklas vartotojui patvirtina, kad už jo stovi nustatyti reikalavimai, kontrolė ir sertifikavimas.

NKP ženklas taip pat nėra tik gražus lipdukas ant įprasto produkto. Jis reiškia, kad produktui taikomi papildomi, griežtesni nei įprastinei gamybai, reikalavimai, o jų laikymasis yra tikrinamas ir sertifikuojamas. Priklausomai nuo produkto, lyginant su įprastai auginamais ir gaminamais produktais, taikomi papildomi auginimo, gamybos, šviežumo, sudėties, gyvūnų gerovės ar perdirbimo reikalavimai, taip pat tam tikri ribojimai – pvz., trąšų ar augalų apsaugos priemonių naudojimui.

Tačiau NKP nėra tas pats, kas ekologiškas produktas. Paprastai kalbant, NKP galima laikyti tarpiniu variantu tarp įprastinės ir ekologinės gamybos, nes ekologinei gamybai keliami gerokai aukštesni ir griežtesni reikalavimai.

Pirkėjui skirtumą galima paprastai įsivaizduoti kaip tris laiptelius: įprastinė gamyba → nacionalinės kokybės produktas → ekologiškas produktas. Ženklai padeda parduotuvėje atpažinti, pagal kokius reikalavimus produktas buvo pagamintas, ir pasirinkti.

– Ar kalbama apie ekologiškų maisto produktų tiekimą mokykloms, darželiams ir kitoms įstaigoms? Ar ekologiški produktai galėtų turėti tokią perspektyvą?

– Trumposios maisto tiekimo grandinės nebūtinai reiškia ekologiškus produktus – jų esmė yra trumpesnis kelias nuo gamintojo iki vartotojo, didesnis vietinės produkcijos prieinamumas. Tačiau ekologinei produkcijai tai taip pat aktuali kryptis.

Vien užauginti ekologišką produkciją neužtenka – kad ji pasiektų mokyklą, darželį, ligoninę ar kitą didesnį pirkėją, reikia pakankamo kiekio, nepertraukiamo tiekimo, logistikos, dažnai ir perdirbimo. Pavieniam ūkiui tai užtikrinti gali būti sudėtinga, todėl praktiškai svarbus ūkininkų bendradarbiavimas, kooperacija, trumposios tiekimo grandinės. Lietuvoje jau turime įvairių tokių modelių – ūkininkai bendradarbiauja, kartu sprendžia produkcijos surinkimo, logistikos, perdirbimo ir tiekimo viešajam maitinimui klausimus.

Kad ekologiški produktai organizuojant viešąjį maitinimą nėra vien teorinė galimybė, rodo vaikų ugdymo įstaigų pavyzdžiai. Valstybė remia ekologiškų ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą pagamintų produktų naudojimą vaikų maitinimui, kompensuodama kainų skirtumą, susidarantį vietoj įprastinių produktų naudojant pagal kokybės sistemas pagamintus produktus.

Taigi galimybių ekologiškiems produktams patekti į viešojo maitinimo sritį yra, o vaikų ugdymo įstaigose tai jau vyksta praktiškai.

Dar viena galimybė – ekologiško viešojo maitinimo sertifikavimas. Jis skirtas ne tik darželiams. Ekologiško viešojo maitinimo veiklą gali sertifikuoti restoranai, valgyklos, mokyklos, ligoninės ir kiti maitinimo paslaugų teikėjai. Sertifikavimas yra savanoriškas, be to, įstaigai nebūtina iš karto pereiti prie šimtaprocentinio ekologiško maitinimo – pradėti galima palaipsniui. Pagal naudojamų ekologiškų produktų dalį suteikiamas bronzinis, sidabrinis arba auksinis viešojo maitinimo veiklos ekologiškumo ženklas. Toks sertifikavimas suteikia aiškumo ir pasitikėjimo – ženklas parodo, kad ekologiškų produktų naudojimas nėra vien įstaigos deklaracija. Kartu tai būdas pačiai įstaigai parodyti savo pastangas ir nuosekliai didinti ekologiškų produktų dalį maitinimo srityje.


Ženklai, žymintys ekologišką maitinimą

Tokiais ženklais pažymėtų (turinčių ekologiško maitinimo sertifikatą) maitinimo įstaigų Lietuvoje yra labai nedaug – vos pora dešimčių, dagiausia tai vaikų darželiai. Pvz., Kaune viešojo maitinimo veiklos auksinis ekologiškumo ženklas suteiktas VšĮ „Darželis“, kuriam priklauso vaikų darželis Aleksote, Lapų gatvėje. Auksinis ženklas reiškia, kad ekologiškumo procentas čia yra 90–100 proc. Tokių ženklų Lietuvoje yra vos keli.

Kauno r. Noreikiškių lopšelis-darželis „Ąžuolėlis“ taip pat gali didžiuotis bronziniu ženklu (ekologiškumas – 30–60 proc.). Tokių ženklų Lietuvoje yra daugiau, kaip ir sidabrinių.


Produktų ženklinimas

ES ekologinės gamybos ženklas (ES ženklas)

Juo ženklinami ekologiški produktai, atitinkantys ES reikalavimus. Negali būti ženklinami produktai, kurių sudėtyje yra mažiau nei 95 proc. ekologiškų medžiagų, neekologiški produktai arba pereinamojo laikotarpio produktai.

Nacionaliniai ekologiškų produktų ženklai (nacionalinis-abu)

Ženklu „Nacionalinė kokybė. Lietuva“ ženklinami produktai, atitinkantys pagrindinius Nacionalinės maisto kokybės sistemos keliamus reikalavimus, o raudonu ženklu „Kokybė“ – produktai, atitinkantys pagrindinius ir papildomus reikalavimus.

Maitinimo įstaigų ženklai

Pagal naudojamų ekologiškų produktų dalį suteikiamas bronzinis, sidabrinis arba auksinis viešojo maitinimo veiklos ekologiškumo ženklas.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų