Verslas Linksmakalnyje antram gyvenimui prikelia vaiduokliais tapusius pastatus

Linksmakalnio įmonių veiklos spektras įvairus: čia restauruojamos visų rūšių turbinos, remontuojami industriniai dyzeliniai varikliai, statybiniai ir agrotechnikos agregatai, gaminami pramoniniai šviestuvai, džiūvėsiai, maisto papildai, užsiimama vaistų ir vaistinių medžiagų didmenine prekyba.

"Driežo namus" užkariauja paukščiai

Bene egzotiškiausia Linksmakalnio seniūnijoje yra viešoji įstaiga "Driežo namai". Ji apima egzotinių gyvūnų kliniką, prieglaudą ir viešbutį. Čia seniūnijos gyventojai ir jos svečiai gali susipažinti su pasaulio gyvūnų įvairove. Kambaryje, kuriame trimis aukštais įrengti terariumai, čirškauja ir skraido kelios dešimtys paukščių ir jie – toli gražu ne egzotiniai.

Direktorė Rima Ratkevičienė pritardama šypsojosi: įstaigos pavadinimą "Driežo namai" išties reikėtų keisti pridedant ir paukščius. Jau kuris laikas vaikai, radę iškritusį iš lizdo ar sužeistą sparnuotį, iškart gabena į "Driežo namus". Kai kurie paukščiukai čia užsibūna ilgiau, kiti apgydyti paleidžiami į natūralias sąlygas.

L. Steponavičiaus nuotr.

Beuodegį žvirblį dėl jo specifinio straksėjimo R.Ratkevičienė meiliai vadina Pingvinuku. Puikiai "Driežo namuose" jaučiasi ir vienkojė kielė, žvirblis kreivu sparnu, po sužalojimo atsigavęs balandis ir dar visas pulkas kitų sparnuočių.

Vis dėlto įstaigos vadovei mieliausi driežai ir ropliai, su kuriais savo gyvenimą ji susiejo nuo 1992 m. Iš pradžių tai buvo hobis, tačiau įstatymai privertė moterį apsispręsti ir išsikelti iš Kauno. "Turėjau rinktis – gerai apmokamas darbas ar egzotiniai gyvūnai. Jei būtų nusvėręs gerai apmokamas darbas, mano augintinius būtų užmigdę. Taip Linksmakalnyje atsirado "Driežo namai", – paaiškino moteris.

Šiandien egzotiniai gyvūnai R.Ratkevičienei – jau ne hobis. "Hobis – kai renki pašto ženklus, o aš jų nerenku. Tai mano pragyvenimo šaltinis ir išgyvenimo galimybė mano ir atvežtiems augintiniams. Šis verslas nelengvas. Nemažai kainuoja ne tik šildomi paklotėliai augintiniams, specialios lempos, tinkamo mikroklimato sudarymas, bet ir gyvūnų ėdalas. Džiaugiuosi, kad "Kauno vaisiai" remia vaisiais, o salotas tenka pirkti pačiai. Driežai ir ropliai – vegetarai ir mėgsta brangesnes salotas: sultenes, gražgarstes", – vardijo pašnekovė.

Moteris paneigė kelis egzistuojančius mitus ir pabrėžė, kad internete pilna neteisingos informacijos apie egzotinius gyvūnus. "Netiesa, kad šiuos driežiukus žmonės išmeta į gatvę, nes jie, kaip ir kilmingi šuniukai ar kačiukai, kainuoja brangiai. Kai šeimininkai elgiasi neatsargiai, nežino egzotinių gyvūnų elgsenos ypatumų, įnamiai pasinaudoja proga pasprukti ir taip atsiduria gatvėje. Sugautus žmonės dažniausiai atveža į šuniukų ir kačiukų gydyklas, o šeimininkams nekyla minčių jų čia ieškoti", – aiškino moteris.

Kitas mitas – jei esi nesiskiepijęs, o įkando iguana ar kitas roplys, susirgsi pasiutlige – R.Ratkevičienei kelia šypseną. "Jau seniai turėčiau sirgti pasiutlige, tačiau medikų pagalbos iki šiol neprireikė, nors per tiek metų augintiniai ne kartą yra įkandę", – patikino pašnekovė. Jos žodžiais, šie gyvūnai kanda tik tuomet, kai serga, patinai – poravimosi metu, o patelės, kai deda kiaušinius.

Ręs naują garažą

Dar anksčiau nei "Driežo namai" Linksmakalnyje įsikūrė bendrovė "Šalvis", remontuojanti įvairius industrinius dyzelinius variklius, statybinius ir agrotechnikos agregatus. "Kai ieškojome, kur prisiglausti, mieste patalpų dar nenuomojo, tik privatizavo. O čia buvo rusų kariškių autoparkas ir kai kuriuos pastatus buvo galima išsinuomoti už labai neblogą kainą, nes norinčių nuomotis irgi nebuvo daug", – veiklos pradžią prisiminė bendrovės direktorius Albertas Strupas.

"Šalvis" Linksmakalnyje rado ne tik neblogos būklės patalpas, bet ir garažus. Verslo pradžioje turėjo ir sunkvežimių, o vėliau pradėjo remontuoti sunkvežimių variklius, pavarų dėžes, turbinas. Keičiantis situacijai, įmonei taip pat teko keisti profilį. Dabar "Šalvyje" remontuojami industriniai varikliai, turbinos. Atrodo, kad ir ateityje bendrovei teks imtis ko nors naujo, nes dyzeliai pamažu išstumiami.

"Reikės eiti su laikmečiu, tačiau industriniai varikliai dirbs dar ilgai. Nors yra išrasti hibridiniai variantai, bet pagrindas yra dyzelis, prie kurio primontuotas elektros motoras. Niekas negali pasakyti, kaip bus ateityje. Situacija keičiasi, tačiau kol kas ten, kur reikia didelio galingumo, sukamojo momento, geriau už dyzelį kol kas nėra", – patikino A.Strupas.

Būgštavimas: nerimą "Šalvio" direktoriui A.Strupui kelia tik darbuotojų klausimas / L. Steponavičiaus nuotr.

Tai, kad įmonė įsikūrusi tolokai nuo Kauno, direktorius laiko verslo pranašumu. Industriniai varikliai sumontuoti kranuose, ekskavatoriuose, traktoriuose, klientams su jais važiuoti į miestą būtų ne itin patogu. "Atstumas šiais laikais nėra kliūtis. Tarkime, turbinas remontuoti mums atsiunčia net iš Klaipėdos ar Skuodo. Kita vertus, mūsų profilis toks, kad dažnai patys vykstame pas klientus", – sakė "Šalvio" vadovas.

Įmonės klientai – ūkininkai, miškininkai, statybininkai, kelininkai ir kiti technikos savininkai. Per metus Linksmakalnyje pašalinama 150–200 įvairių gedimų, įskaitant ir kapitalinį variklių remontą.

Neseniai bendrovė pasistatė administracinį pastatą, o atšilus orams ręs naują garažą, ruošiasi pirkti naujų įrenginių. Šiek tiek nerimo įmonės vadovams kelia tik darbuotojų klausimas. Jo žodžiais, staklininkai artėja prie pensinio amžiaus, o jaunų specialistų nėra. "Bėda ta, kad programinės staklės neišspręstų mūsų įmonėje staklininkų problemos, nes jos skirtos masinei gamybai", – pabrėžė A.Strupas.

Išaugo marškinėlius

Didžiojoje Riešėje registruota pramoninių šviestuvų gamykla "Ecolight" plėtrai Kauno rajoną pasirinko neatsitiktinai. Tiesa, pradžioje padalinys buvo įkurtas Garliavoje, tačiau netrukus "Ecolight" persikėlė į Linksmakalnį ir pernai šventė veiklos dešimtmetį.

Nuo 2011 m. ši įmonė yra socialinė ir įdarbinant pirmenybę teikia socialiai pažeidžiamiems žmonėms. Jos veikla ir požiūris neliko nepastebėti – Kauno rajono savivaldybė 2018 m. "Ecolight" apdovanojo už "Socialiai atsakingą verslą".

Linksmakalnyje gaminami šviestuvai pramonės įmonėms, sandėliams, sporto salėms, biurams automobilių aikštelėms apšviesti, tarp įmonės klientų – ir pramoninių baldų gamintojai. "Ecolight" šviestuvai apšviečia "Švyturio-Utenos alaus" daryklą, "Biržų duonos" kepyklą, Vilniaus oro uosto daugiafunkcę aikštelę ir kitus visuomenei žinomus pastatus.

Nuostata: nuo 2011 m. "Ecolight" yra socialinė įmonė ir įdarbinant pirmenybę teikia socialiai pažeidžiamų grupių žmonėms / L. Steponavičiaus nuotr.

Nemažai įmonės produkcijos iškeliauja į kitas šalis: Vokietiją, Slovėniją, Lenkiją, Jungtinius Arabų Emyratus, Didžiąją Britaniją, Čekiją, Latviją, Daniją, Jordaniją, Saudo Arabiją, Airiją, Italiją ir kitas, neseniai nedidelį projektą turėjo net Australijoje.

"Pramoninius šviestuvus gaminame pagal klientų pageidavimus. Neseniai gavome užsakymą pagaminti kelis 5 m šviestuvus biurui. Iššūkiu taps juos nudažyti ir surinkti", – sakė įmonės procesų kokybės vadovė Jelena Sadykova.

Nors gamyboje dirba palyginti nedaug žmonių, pagaminama išties nemažai – apie 300 pramoninių šviestuvų per savaitę. "Vienam šviestuvui pagaminti užtenka minučių, o kitam – valandos. Ilgiausiai užtrunka lęšinių šviestuvų gamyba, nes jie turi daug tvirtinimo taškų, juos reikia prisukti suktukais. Anksčiau vien juos susukti užtrukdavo apie 50 min., dabar šios operacijos laikas dėl pneumatinių suktukų naudojimo sutrumpėjo 60 proc. Tokių šviestuvų dabar galime pagaminti iki 200 vienetų per savaitę", – aiškino J.Sadykova.

Procesų kokybės vadovė pabrėžė, kad darbas yra efektyvesnis, kai gaminami vieno tipo šviestuvai, tačiau darbuotojams ne taip nuobodu ir rutiniška, kai užsakymai įvairesni.

Neseniai įmonės plėtra buvo vykdoma Didžiojoje Riešėje, dabar eilė atėjo ir padaliniui Linksmakalnyje. Čia įmonė naujam gyvenimui prikels vieną iš apleistų kaimynystėje esančių pastatų. Jame įsikurs testavimo laboratorija, o šalia jos bus plečiamas gamybos cechas. "Vaizdžiai sakome, kad jau išaugome marškinėlius. Atskyrus metalo apdirbimą ir gaminių surinkimą, bus užtikrintas darbuotojų saugumas, pagerės gaminių kokybė, modernizuojamas bus ir dažymas", – artėjančias permainas vardijo J.Sadykova.

Planus gali koreguoti koronavirusas

Bendrovės NVT, kaip ir "Ecolight", veikla prasidėjo taip pat ne Linksmakalnyje. Priėmus sprendimą plėstis, buvo nutarta kraustytis iš Kauno. "Ieškojome patogios vietos logistikos požiūriu, ne paskutinėje vietoje buvo investavimo sumos: Kaune statyti logistikos sandėlius ir biuro patalpas būtų kainavę gerokai brangiau. Pasirinkę naujausias kareivines, palikome tik jų pamatus bei karkasą ir dabar turime puikias 1 000 kv. m patalpas, kurios stovės mažiausiai 100 metų", – džiaugėsi įmonės vadovas Žilvinas Zeltinis.

Vizija: čia netrukus įsikurs "Ecolight" testavimo laboratorija / L. Steponavičiaus nuotr.

NVT – farmacijos kompanija, kuri dirba trijose srityse. Pagrindinė – privačių prekės ženklų vystymas pagal sutarčių gamybą. Bendradarbiaujama su kitomis Lietuvos, Latvijos, Estijos, Švedijos, Ukrainos ir Baltarusijos didmeninėmis įmonėmis, turinčiomis savo vaistinių tinklus. "Kažkada turėjome savo prekės ženklus, tačiau su savu produktu buvo sunku konkuruoti didelėje rinkoje. Atstovaujame kai kuriems vaistų gamintojams ir jų produkciją platiname kitiems didmenininkams. Trečia veiklos sritis – mes užsiimame registracija, farmakologiniu budrumu ir apsauga nuo falsifikuotų vaistų", – pasakojo verslininkas.

Į nuosavas naujas administracines ir produkcijos sandėliavimo patalpas Linksmakalnyje NVT persikėlė 2014 m. ir sparčiai plėtėsi. 2016 m. čia įkurta antrinė įmonė "Makromeda", prekiaujanti medicinos technika ir prietaisais, tais pačiais metais pradėta prekiauti vaistais, kurių registracijos teisių turėtojas yra NVT. 2017 m. Linksmakalnyje įkurta dar viena antrinė įmonė "Santamed LT".

NVT direktorius Ž.Zeltinis / L. Steponavičiaus nuotr.

"Išaugome į tokį lygį, kad priėmėme sprendimą pasistatyti savo gamybos pakavimo ir fasavimo įrenginius. 2018 m. pasistatėme dar vieną pastatą ir turime mažą gamyklėlę, kuri visiškai patenkina mūsų poreikius, leidžia lanksčiau dirbti su užsakovais, konkuruoti ir judėti į priekį", – sakė Ž.Zeltinis.

Gamyklėlėje kapsulės ir tabletės pakuojamos į lizdines plokšteles ir kartonines dėžutes. Čia taip pat užpildomos kietosios kapsulės. Gamyklėlėje dirbama 1,5 pamainos, atsirado 10 naujų darbo vietų, gamybos apimtys – 2,5 mln. pakuočių per metus.

"Esame stiprūs žaidėjai minkštųjų želatininių kapsulių gamybos rinkoje, mūsų partneriai – Vokietijos, Honkongo, netoli Šanchajaus esančios gamyklos. Honkongo gamyklos kokybė yra aukščiausia, lenkia kai kuriuos ES gamintojus. Mes nebijome dirbti su Kinijos gamintojais, tačiau šiuo metu esame įsitempę. Pagrindiniai tam tikrų žaliavų tiekėjai yra iš Kinijos. Dėl koronaviruso įsipareigojimai turbūt užsitęs ilgau kaip mėnesį. Nežinome, kaip, tačiau žinome, kad pajausime koronaviruso padarinius.

O štai dėl "Brexit", nors turi žaliavų tiekimo liniją per JK‚ NVT šiais metais yra rami. Bendrovės vadovas ramus ir dėl ateities. "Lietuvoje 15 metų evoliucija versle, manau, yra neblogas rodiklis. Sakoma, kad jei išgyveni 10 metų, kiti 10 jau bus lengvesni, – šypsojosi verslininkas, o paprašytas pasidalyti artimiausiomis prognozėmis sakė: "Džiaugtumės, jei išlaikytume praėjusių metų lygį, prognozuojame 2–3 proc. augimą, turime naują produktą su Švedijos vaistinių tinklu ir kitų mažesnių projektėlių."