Vaisingumo centras „Northway“ Kaune jau prisideda prie gimstamumo statistikos gerinimo

Viskas – vienoje vietoje

„Northway“ vaisingumo centruose dėl naujausių, individualiai pritaikytų gydymo metodų ir nuoširdaus rūpesčio pasaulį išvydo jau daugiau nei 3 tūkst. kūdikių. Šį statistinį rodiklį jau didina ir Kaune įsikūręs Vaisingumo centras.

Aukščiausius standartus atitinkanti moderni laboratorija ir patyrusių gydytojų komanda užtikrina, kad nuo šiol visas nevaisingumo gydymo paslaugas galima rasti vienoje vietoje Kaune, kur atliekami išsamūs ištyrimai, taikomas medikamentinis gydymas, prireikus daromos tausojančios chirurginės operacijos ir teikiamos visos modernios pagalbinio apvaisinimo paslaugos, kurios gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Centras aprūpintas visa reikiama naujausia ir moderniausia įranga. „Northway“ archyvo nuotr.

Gydymo sėkmė net 50 proc. priklauso nuo laboratorijos kokybės, todėl tam klinikoje skiriamas itin didelis dėmesys. Centras aprūpintas visa reikiama naujausia ir moderniausia įranga, padedančia kuo greičiau prisišaukti gandrus. „Northway“ vaisingumo centrai – didžiausias vaisingumo centrų tinklas Baltijos šalyse – turi padalinius Vilniuje, Klaipėdoje, Rygoje, o dabar ir Kaune.

Kaip greičiau prisišaukti gandrus ir kas trukdo jų sulaukti? Pokalbis  apie tai ir ne tik su „Northway“ vaisingumo centruose Kaune ir Vilniuje dirbančiu gydytoju akušeriu-ginekologu, nevaisingumo gydymo specialistu Žygimantu Misevičiumi.

Akušeris-ginekologas, nevaisingumo gydymo specialistas Žygimantas Misevičius. „Northway“ archyvo nuotr.

– Kaip suprantu, pakanka ateiti į medicinos centrą „Northway“ ir visi reikiami tyrimai, procedūros bus atliekami vienoje vietoje? Kokių dar šis medicinos centras turi privalumų, kalbant apie nevaisingumo gydymą?

– Taip, „Northway“ vaisingumo centruose taikomas visapusis nevaisingumo gydymas, kurio planas sudaromas individualiai kiekvienam pacientui. Puikių rezultatų pasiekiame dėl patyrusių specialistų komandos, aukščiausius standartus atitinkančios modernios laboratorijos, kurioje taikome naujausius metodus, ko gero, vieninteliai Baltijos šalyse.

Dalis porų dėl minėtų problemų tiek ištyrimui, tiek gydymui kreipdavosi ir vykdavo į kitus miestus, tai ne visada buvo patogu, ypač jei reikia keleto vizitų per savaitę.

Atsidarius klinikai Kaune, pacientams papildomai niekur nereikės važiuoti – bus teikiamos konsultacijos, tyrimai, procedūros, tausojančios operacijos ir visos pagalbinio apvaisinimo paslaugos.

– Kada ir kaip dažnai prireikia pagalbinio apvaisinimo procedūrų?

– Nevaisingumo problema paliečia apie 10–17,5 proc. arba maždaug kas šeštą porą, tačiau ne visoms poroms prireikia sudėtingų pagalbinio apvaisinimo procedūrų.

Pagalbinio apvaisinimo procedūros atliekamos, kai pastoti natūraliu būdu sudėtinga arba tokių galimybių iš viso nėra. Lietuvoje nėra vieningo registro, kad būtų galima pasakyti, kiek porų taikomos pagalbinio apvaisinimo procedūros.

Remiantis Valstybinės ligonių kasos informacija (pateikiama tik apie kompensuojamus IVF (in vitro fertilizacija, arba kitaip – apvaisinimas mėgintuvėlyje – aut. past.) ciklus), 2022 m. Lietuvoje atliktos 1 227 IVF procedūros. Šių procedūrų pastaraisiais metais daugėja. Deja, daugėja ir porų, susiduriančių su nevaisingumo problema. Dalis procedūrų atliekama iš pacientų lėšų – šios statistikos nėra. Be to, dalis pacientų, ypač nesusituokę, minėtam gydymui vyksta į kaimynines šalis.

Jaunoms poroms dažniausiai siūloma kreiptis pagalbos dėl nevaisingumo, kai nepavyksta pastoti per 12 mėnesių. Vyresnėms poroms – po pusmečio.

 

– Kokia sėkmės tikimybė? Nuo ko priklauso sėkmė, kad pora susilauktų kūdikio?

– Rodikliai skiriasi atsižvelgiant į paciento ir gydymo ypatybes: amžių, nevaisingumą sukeliančią priežastį, perkeliamų embrionų skaičių, pagalbinio apvaisinimo procedūros tipą (įprastinis IVF ar ICSI  (intracitoplazminė spermos injekcija) metodas), taip pat svarbu, ar anksčiau buvo nėštumų, persileidimų, kokie anksčiau taikyto gydymo rezultatai. Kiekvienu atveju galimą sėkmę įvertinti reikėtų aptarus situaciją su pora individualiai.

Pastojimų skaičius „Northway“ centre siekia iki 60 proc. Kalbant apie amžiaus grupes (kaip žinia, amžius laikomas pačiu svarbiausiu IVF prognostiniu faktoriumi), vadinamasis suminis nėštumų dažnis moterų iki 35 metų amžiaus grupėje siekia 69,9 proc. (taikant iki 6 IVF ciklų).

– Ar visas procedūras kompensuoja Ligonių kasa?

– Poroms, norinčioms pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis, PSDF lėšomis yra apmokami du pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklai. Procesas prasideda nuo gydytojo akušerio-ginekologo konsultacijos.

PSDF lėšomis pagalbinio apvaisinimo paslaugos kompensuojamos sutuoktiniams, apsidraudusiems privalomuoju sveikatos draudimu, ir jeigu moteris yra ne vyresnė kaip 42 metų amžiaus.

Poros kreipiasi drąsiau

– Kaip prasideda nevaisingos poros gydymas? Ar poros ištyrimas prasideda vienu metu, ar, pavyzdžiui, pirmiausia ištiriama moteris, paskui – vyras?

– Atliekant poros ištyrimą dėl nevaisingumo skiriami dviejų tipų tyrimai. Pirmojoje tyrimų grupėje – reprodukcinė anamnezė ir apžiūra, ginekologinis ir echoskopinis ištyrimas. Antrojoje – spermos tyrimas, ovuliacijos įvertinimas, kiaušintakių ir mažojo dubens patologijų diagnostika, tyrimai dėl lytiškai plintančių infekcijų.

Atsakant į klausimą, kas pirmiausia tiriama – vyras ar moteris, dažniausiai konsultacijai ateina abu partneriai, įvertinama situacija ir sudaromas ištyrimo planas. Moters ištyrimas užtrunka kiek ilgiau, taigi vyrai per tą laiką jau būna ištirti, nes jų ištyrimas yra trumpesnis ir paprastesnis.

Jaunoms poroms dažniausiai siūloma kreiptis pagalbos dėl nevaisingumo, kai nepavyksta pastoti per 12 mėnesių. Vyresnėms poroms – po pusmečio.

– Kada nereikėtų atidėlioti vizito dėl nevaisingumo ir pagalbos kreiptis anksčiau? Ar pastebite, kad poros drąsiau ieško pagalbos?

– Pora laikoma nevaisinga, jei gyvendama reguliarų lytinį gyvenimą, nevengdama pastojimo, negali pastoti 12 mėnesių. Išimtis taikoma tada, kai moteris yra 35 metų arba vyresnio amžiaus, arba turi aiškią nevaisingumą galinčią lemti priežastį, pavyzdžiui, mėnesinių ciklo sutrikimą, galbūt anksčiau sirgo lytinių organų uždegimais, turėjo traumų, operacijų, jai buvo taikytas spindulinis ar chemoterapinis gydymas. Tokiu atveju tyrimus dėl nevaisingumo rekomenduojama atlikti anksčiau – jeigu moteris nepastoja per 6 mėnesius.

Pastaruoju metu daugėjant informacijos, gerėjant paslaugų prieinamumui, poros dažniau kreipiasi dėl nevaisingumo ištyrimo, gydymo, ir tai labai džiugina.

–  Kokios yra dažniausios nevaisingumo priežastys?

– Dažniausios moterų nevaisingumo priežastys yra ovuliacijos sutrikimai, struktūriniai reprodukcinės sistemos pakitimai, persirgtos lytiškai plintančios infekcijos, tokios ligos kaip endometriozė, priešlaikinis kiaušidžių išsekimas, autoimuninės pacientės ligos, hormoninės sistemos sutrikimai. Ovuliacijos sutrikimai turi įtakos apie 25 proc. nevaisingumo atvejų, endometriozė – 15 proc., sąaugos pilvo ertmėje – apie 12 proc., kiaušintakių nepraeinamumas dėl vienokių ar kitokių priežasčių – apie 11 proc., kiti kiaušintakių pažeidimai – apie 11 proc., neaiškios kilmės nevaisingumas – apie 10 proc., kitos priežastys – apie 9 proc.

Nereikėtų pamiršti, kad vyrų sveikatos problemos lemia apie 40–50 proc. porų nevaisingumo atvejų, abiejų partnerių nevaisingumas lemia apie 25–40 proc. visų vaisingumo sutrikimų.

 

Tačiau nereikėtų pamiršti, kad vyrų sveikatos problemos lemia apie 40–50 proc. porų nevaisingumo atvejų, abiejų partnerių nevaisingumas lemia apie 25–40 proc. visų vaisingumo sutrikimų.

Kiekviena situacija – individuali

– Ar galite apytiksliai procentais pasakyti, kada pakanka medikamentinio gydymo, galbūt gyvenimo būdo korekcijų ir kaip dažnai prireikia operacijų, pagalbinio apvaisinimo procedūrų?

– Taip, kartais gali užtekti ir gyvenimo būdo korekcijų ar medikamentinio gydymo, ypač tais atvejais, kai nevaisingumą lemia anovuliacija – būklė, dėl kurios kiaušidės nesubrandina kiaušialąstės.

Kalbant apie gyvenimo būdo keitimą, įrodyta, kad jeigu kūno masės indeksas yra virš 30, sumažinus jį bent 5–10 proc., gali atsistatyti savaiminė ovuliacija ir padidėti tikimybė natūraliai pastoti. Jeigu sportuojama ypač intensyviai, tai irgi gali neigiamai paveikti vaisingumą. Tokiu atveju, sumažinus sporto intensyvumą, padidėja natūralaus pastojimo galimybė. Planuojant pastoti rekomenduojama bent 3 mėnesius prieš atsisakyti rūkymo, alkoholio, kitų žalingų rizikos veiksnių.

Kalbant apie nevaisingumo gydymo būdus, jie skirstomi į tris grupes: pirmoji – medikamentinis nevaisingumo sutrikimų gydymas, pavyzdžiui, medikamentinė ovuliacijos indukcija. Antroji – chirurginis nevaisingumo priežasčių gydymas, pavyzdžiui, laparoskopinės pilvo ertmės sąaugų išdalijimas arba histeroskopinė polipo operacija. Ir trečioji grupė – pagalbiniai apvaisinimo būdai, kai naudojamos priemonės, padedančios pastoti ne lytinių santykių metu, čia kalbama apie intrauterinę inseminaciją (IUI) ir IVF.

Kiekvienu atveju dėl gydymo būdo sprendžiama individualiai, įvertinus visus tyrimų rezultatus, priežastį, atsižvelgiant į poros nuostatas ir nusiteikimą, ar pora yra susituokusi, ar ne, nes pagalbinio apvaisinimo metodai, tokie kaip IUI arba IVF, Lietuvoje šiuo metu dėl galiojančių teisės aktų galimi tik susituokusioms poroms.

Embriologo darbas – nematomas, bet labai svarbus

Vaisingumo centras neįsivaizduojamas be pagalbinio apvaisinimo laboratorijos ir joje dirbančių embriologų. Nuo jų profesionalumo ir kruopštumo dažnai priklauso, ar moters kūne užsimegs nauja gyvybė. Jungtinėje Karalystėje mokslus baigusi ir ten vienoje didžiausių vaisingumo klinikų dirbusi embriologė Ieva Didžiokaitė džiaugiasi prisijungusi prie „Northway“ vaisingumo centro komandos Kaune.

Embriologė Ieva Didžiokaitė. „Northway“ archyvo nuotr.

– Kada ir kaip dažnai prireikia embriologo pagalbos?

– Kas šešta pora susiduria su nevaisingumu. Apie 50 proc. porų negali susilaukti vaikų dėl problemų iš vyro pusės (varikocelės, urogenitalinių infekcijų, vėlai išoperuoto kriptorchizmo, obstrukcijų) ir apie 50 proc. susiduria su nevaisingumu dėl problemų iš moters pusės (ovuliacijos sutrikimų, kiaušintakių pažeidimų, endometriozės, koitalinių problemų).

Daliai porų galima padėti atliekant IUI, kai pacientei sušvirkščiamas partnerio mėginys, sudarytas daugiausia iš progresyvių spermatozoidų, potencialiai galinčių pasiekti ir apvaisinti kiaušialąstę. Kitoms poroms tenka nueiti ilgesnį – IVF kelią.

– Kuo svarbus embriologo darbas?

– Embriologo darbas neretai nematomas, bet ypač svarbus pacientams, susiduriantiems su nevaisingumu. Embriologas atsakingas už kiaušialąsčių surinkimą punkcijos metu, apvaisinimo būdo parinkimą, kiaušialąsčių apvaisinimo procedūros atlikimą, embrionų auginimą ir kokybės vertinimą, užšaldymo ir embrionų atšildymo procedūras.

Embriologas yra specialistas, kuris rūpinasi pacientų embrionais nuo pat kiaušialąsčių gavimo iki kol nusprendžiame atlikti embrionų patalpinimo ir / ar užšaldymo procedūras.

– Minėjote, kad nevaisingumo gydymo sėkmei itin svarbi moderni įranga. Kuo ypatinga laboratorija „Northway“ vaisingumo centre, Kaune?

– Taip, 50 proc. gydymo sėkmės priklauso ir nuo laboratorijos kokybės, todėl tam turi būti skiriamas didžiulis dėmesys. Anksčiau dirbau didžiausiame privačiame vaisingumo klinikų tinkle, turinčiame vieną geriausių šiuo metu rinkoje esančių įrangų. Taigi turiu su kuo palyginti ir džiaugiuosi, kad „Northway“ vaisingumo centro Kaune laboratorijoje įdiegti ir taikomi pažangiausi embrionų auginimo ir vertinimo metodai, dirbame su naujausia įranga. Turime embrionų inkubatorių „Esco Miri® TL“, be kurio neįsivaizduojamas maksimaliai sėkmingas IVF ciklas. Neinvaziniu periodinio fotografavimo metodu galime nepertraukiamai stebėti embrionų vystymąsi ir į gimdą perkelti atrinkti embrionus, kurių dalijimasis yra taisyklingas. Skirtingos inkubatorių kameros naudojamos skirtingų pacientų embrionams, kad nereikėtų trukdyti jau patalpintų ir rizikuoti pH ir temperatūros pokyčiais.

„Northway“ vaisingumo centre Kaune naudojame „Time-Lapse“ inkubatorių, kuris leidžia sužinoti, kaip embrionas vystėsi nuo pačio pirmo zigotos pasidalijimo iki kol nusprendžiama embrioną talpinti (...)

 

Laboratorijoje taip pat sumontuoti HEPA filtrai, įrengtas atskiras lakių organinių junginių, kurie neigiamai veikia embrionų vystymąsi, šalinimui skirtas mobilus filtras. Visa įranga nauja, o pH ir temperatūros parametrai nuolat sekami. Džiaugiuosi, kad užsienyje įgytą patirtį galiu taikyti Kaune: naudoti embrionų auginimo, vitrifikacijos ir atšildymo terpes ir metodų patobulinimus, kurie, žinau, lemia gerus rezultatus.

– Kaip vertinami embrionai? Kaip nustatote, ar embrionas yra tinkamas perkelti į gimdą? Kas nutinka su likusiais embrionais?

– Kaip minėjau, „Northway“ vaisingumo centre Kaune naudojame „Time-Lapse“ inkubatorių, kuris leidžia sužinoti, kaip embrionas vystėsi nuo pačio pirmo zigotos pasidalijimo iki kol nusprendžiama embrioną talpinti: virš kiekvieno embriono yra kamera, kuri kas 5 minutes 7 skirtingais lygiais fiksuoja embriono vystymąsi ir iš gautų nuotraukų sumontuoja vaizdo įrašą, kurį bet kada galime peržiūrėti ir žinoti, pavyzdžiui, kaip embrionas vystėsi per naktį.

Kad įvertintumėme embrionų kokybę, nebereikia jų išimti iš inkubatoriaus, dėti po šviesa, su kuria jie nesusiduria natūraliomis sąlygomis, nerizikuojama, kad laboratorijos aplinkoje esantis mažesnis anglies dioksido kiekis nei inkubatoriuje paskatins terpės pH kilimą, kuris gali nulemti lėtesnį embrionų vystymąsi, jį sutrikdyti.

Dažniausiai vienas sėkmingai į blastocistą išsivystęs embrionas yra patalpinamas į gimdą, o kiti užšaldomi vitrifikacijos būdu, naudojant specialų terpių rinkinį. Jis rinkoje laikomas auksiniu standartu ir lemia 97 proc. embrionų išgyvenamumą. Nustoję vystytis embrionai nei talpinami, nei šaldomi, nes jų egzistavimas nesuderinamas su gyvybe. Tokius genų rinkinius turintys embrionai negebėtų išsivystyti ir natūraliomis sąlygomis.

– Kiek svarbus yra laikas embriologui atliekant procedūras laboratorijoje?

– Laikas embriologo darbe yra vienas svarbiausių faktorių. pH, temperatūra ir laikas, kurį kiaušialąstės ar embrionai praleidžia šviesoje, yra vieni pagrindinių parametrų, turinčių didžiausią įtaką IVF ciklui. Visi šie parametrai tiesiogiai priklauso nuo laiko, todėl kiekviena procedūra turi būti atlikta ne tik tiksliai, bet ir per kuo trumpesnį laiko tarpą. Pavyzdžiui, zigotos nepratusios susidurti su šviesa, kai vystosi natūraliomis sąlygomis. Tad būtina kaip galima greičiau įvertinti, ar kiaušialąstės sėkmingai apsivaisino. Yra žinoma, kad didesnis nei 7,4 pH lemia lėtesnį embrionų vystymąsi. pH yra tiesiogiai priklausomas nuo anglies dioksido kiekio, todėl specialiuose inkubatoriuose palaikome didesnį nei aplinkoje esantį anglies dioksido lygį, kad būtų užtikrintos kiek įmanoma idealesnės sąlygos embrionų augimui. Kuo ilgesnį laiko tarpą embrionai praleidžia ne inkubatoriuje, tuo didesnė rizika sutrikdyti jų vystymąsi dėl padidėjusio terpės pH.

– Yra kelios pagalbinio apvaisinimo procedūros. Kada daugiausia prireikia embriologo prisidėjimo, meistriškumo?

– Yra išskiriamos dvi pagrindinės kiaušialąsčių apvaisinimo technikos: savaiminis apvaisinimas, kuomet kiaušialąstės yra patalpinamos su konkrečiu spermatozoidų kiekiu ir, kai, dažniausiai esant vyro nevaisingumui, yra atliekama ICSI, kurios metu vienas spermatozoidas mikromanipuliatoriais yra įterpiamas į kiaušialąstę.

Nors ICSI gali atrodyti įspūdingiau, abu metodai reikalauja embriologo meistriškumo. Pavyzdžiui, būtina tiksliai apskaičiuoti reikiamą suleisti spermatozoidų kiekį savaiminio apvaisinimo metu, kad apvaisinimas būtų sėkmingas.

„Northway“ vaisingumo centro specialistai primena poroms, kurios susiduria su vaisingumo problemomis, nelaukti ir kreiptis pagalbos, nes kartais reikia visai nedaug, kad šeimoje krykštautų mažylis.