„Džiaugiuosi, kad derybų procesas buvo sėkmingas, nors ir tikrai nelengvas, turėjome daug derybinių etapų. Čia taip traktuojama, kad 35 mln. buvo pasiūlyti ir energetikos ministras sutiko – tikrai taip nebuvo, noriu tai paneigti“, – laidoje „ELTA Kampas“ kalbėjo Ž. Vaičiūnas.

„Pradinės derybinės pozicijos apskritai buvo nulis eurų kompensacijos, mes kalbėjome ir tik po daugelio derybinių etapų (…) pavyko gauti tokį rezultatą. Ir aš manau, kad jis tikrai geras“, – akcentavo jis.

Pasak Ž. Vaičiūno, nors ministerija vertino skirtingas galimybes, kiek lėšų Lietuva galėtų gauti pasibaigus ginčui su „Veolia“ grupe, galutinė taikos sutarties vertė buvo Lietuvos laimėjimas.

„Lyginome su praktiškai galimom gauti sumom – šita suma reiškia, kad mes kažkur 73 proc. Lietuvos intereso pateisinome. Manau, kad tai tikrai geras rezultatas, nes paprastai derybose yra traktuojama, kad „50 ant 50“ (derybų šalių intereso pateisinimas – ELTA) yra geriausias variantas, o šiuo atveju mes turime 73 proc. Lietuvos laimėjimą“, – aiškino jis.

„Žinant šios bylos istoriją ir visus parametrus, manau, kad tai buvo geriausias variantas“, – teigė ministras.

Po dešimtmečio teisminių ginčų šią liepą sudaryta taikos sutartimi „Veolia“ Lietuvai sutiko išmokėti 35 mln. eurų ir atsiimti ieškinį tarptautiniame ICSID (angl. International Centre for Settlement of Investment Disputes, ICSID) arbitraže Vašingtone, šio ieškinio suma svyravo tarp 100–120 mln. eurų.

Pagal susitarimą Lietuva sutiko atsiimti dalį 240 mln. eurų ieškinio Vilniaus apygardos teisme prieš „Veolia“ ir jos bendroves „Veolia Environnement“, „Veolia Baltics and Eastern Europe“, „Vilniaus energija“ bei „Litesko“.

Ž. Vaičiūnas pažymėjo – nors viešose diskusijose kaip argumentas dažnai įvardijama būtent ši ieškinio suma, nuo pat pradžių ji buvo teorinė – paskaičiuota pagal „Veolia“ ir jos grupės įmonių Lietuvoje gautus dividendus.

„Akivaizdu, kad net prie geriausių sąlygų neįmanoma tikėtis, kad teismas būtų pripažinęs tokios sumos apimtį. Turbūt neverta diskutuoti, kas būtų, jeigu būtų, bet faktas tas, kad tai tikrai teorinė suma ir su ja lyginti tuos praktinius 35 mln. eurų, kuriuos mes gavome, nei koncepciškai, nei praktiškai nėra teisinga“, – teigė ministras.

Energetikos ministerija 35 mln. eurų kompensaciją valstybės vardu gavo praėjusią savaitę.

Iš jos 15 mln. eurų lėšų bus skiriama ministerijos paramos programoms vartotojams, 16 mln. eurų – tarptautinio arbitražo mokesčiams ir teisinėms išlaidoms padengti, 4 mln. eurų – paramai Ukrainai.

Šiuo metu nesvarstoma taikiai susitarti ir su „Icor“ bei kitais atsakovais

Vyriausybei sudarius taikos susitarimą, Vilniaus apygardos teismas liepą nutraukė bylą „Veolia“ ir jos įmonių Lietuvoje atžvilgiu, tačiau liko galioti valstybės ieškinio dalis kitų atsakovų – koncerno „Icor“, buvusio sostinės mero Artūro Zuoko, verslininkų Andriaus Janukonio ir Lino Samuolio – atžvilgiu.

Šios bylos nagrinėjimą teismui ketinant pratęsti spalį, energetikos ministras teigė, kad galimybė sudaryti dar vieną taikos sutartį šiuo metu nėra svarstoma, o bet kokie sprendimai bus priimti tik įvertinus jų naudą valstybei.

Pasak ministro, Energetikos ministerijos ieškinio dalis Vilniaus apygardos teisme siekia 52 mln. eurų.

„Mes tokios galimybės (sudaryti taikos sutartį – ELTA) dabar nesvarstome. (…) Turime labai konkrečią sumą (…) – 52 mln. eurų ieškinys šiuo metu yra teisme, čia yra atskaitos taškas, o kokie ten būtų taikos variantai, reikėtų su tuo lyginti – kas būtų, jeigu būtų, dabar sunku lyginti, bet viskas vyksta teismine tvarka“, – tikino Ž. Vaičiūnas.

„Taikos variantai visuomet yra galimi – kol nepriimti galutiniai teismo sprendimai, (…) visada galima ieškoti taikos. Esminis turbūt dalykas, kad ta taika turi būti tvari, ji turi būti tokia, kad nepažeistų valstybės viešojo intereso, būtent tokiais parametrais vadovaujantis aš ir inicijavau taikos procesą su „Veolia“ puse“, – pridūrė ministras.

ELTA primena, kad tarptautinį ICSID arbitražą „Veolia“ inicijavo 2016 m., siekdama iš Lietuvos prisiteisti šimto milijonų eurų žalos atlyginimą už investicijas į Vilniaus šilumos ūkį.

Grupė ginčijo nuo 2009 m. patyrusi diskriminaciją ir nuostolius dėl Lietuvos valdžios veiksmų, teigė, kad institucijų veiksmai pažeidė Prancūzijos ir Lietuvos dvišalės investicijų apsaugos sutarties nuostatas.

Tuomet 2017 m. Lietuva Vašingtono arbitražui pateikė priešieškinį, o po Europos Teisingumo Teismo (ETT) praktikos pasikeitimo jo atsisakė ir pateikė 240 mln. eurų ieškinį prieš bendrovę „Veolia“ ir kitus atsakovus Vilniaus apygardos teisme.

Byloje prieš „Icor“ ir kitus atsakovus Lietuva siekia įrodyti, kad tuometinis „Rubicon“ koncernas 1999–2003 metais neteisėtais būdais gavo šilumos ūkių nuomos sutartis dešimtyje Lietuvos savivaldybių ir neteisėtai pelnėsi iš šilumos vartotojų.