- Birutė Mačienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šalies prekybos centruose bei gyventojų namuose šiuo metu dominuoja įvežtiniai maisto produktai – netgi tokie tradiciniai kaip svogūnai ar česnakai. Vartotojai ypač stokoja biologiškai vertingų sezoninių vaisių ir daržovių. Įvežama daug, tačiau mažos biologinės vertės perdirbtų, chemiškai apdorotų maisto produktų. Netgi dalis Lietuvoje suvartojamos ekologiškos produkcijos taip pat yra įvežtinė.
Į tai atkreipiančios dėmesį prof. Vilmos Atkočiūnienės iš Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos nuomone, pasaulį apėmus COVID-19 pandemijai, tapo aišku, kaip svarbu nepritrūkti lietuviškų, vietinių maisto produktų. To garantas šiandien būtų šalies regionuose sukurtos ir aktyviai veikiančios vietos maisto sistemos.
Bet galios koncentracija kol kas yra pigaus maisto tiekėjų rankose. Pabrėžiama, kad iš kitų šalių atvežtų, tarp jų ir ekologiškų, produktų „nukeliauti kilometrai“ neišvengiamai didina oro taršą, CO2 išmetimus į atmosferą.
Mokslininkės teigimu, susiformavusi maisto produktų pirkimo ir vartojimo priklausomybė nuo įvežtinių, galutiniam vartojimui skirtų produktų, darniam vystymuisi nepalankia kryptimi keičia apsipirkimo ir vartojimo kultūrą. Tokia tendencija būdinga visoms šalies savivaldybėms – net ir regionų, kuriose dominuojanti ekonominė veikla yra darbas žemės ūkyje, o svarbiausias išteklius – žemė. Ir tai nėra palanku nei vietos ekonomikai, nei visuomenės sveikatai.
„Dar viena pastarųjų metų tendencija – maisto produktų rinkos dykumėjimas, kitaip tariant, rinkos degradacija, kurią lemia šviežių, vietinių, didelės biologinės vertės produktų stoka, o sukelia gamybos, perdirbimo ir prekybos kapitalo koncentracija, nulemianti masinės produkcijos dominavimą. Rinkos įvairovės ir gyvybingumo nykimą taip pat skatina vartotojų elgsenos pokyčiai, susiję su kultūrinio identiteto praradimu“, – sako VDU prof.
V. Atkočiūnienė. Ji pabrėžia: jeigu valstybės ir savivaldos institucijos, privatus ir nevyriausybinis sektoriai nesiims vieningų veiksmų iš esmės pakeisti esamą maisto ir mitybos sistemą, ilgas ir gilus krizinis laikotarpis gali stipriai sumažinti visuomenės saugumą.
Profesorės siūloma išeitis iš esamos situacijos – žingsnis po žingsnio kurti atsparias vietos (regiono) maisto sistemas, kurios leistų išvien veikiantiems žemės ūkio subjektams ir bendruomenėms absorbuoti krizines situacijas.
Pasiekti šį tikslą galima veikiant inovatyviai ir proaktyviai. Tačiau neabejojama, kad žingsniai žmonių sveikatos ir aplinkosaugos labui gali sukelti didelį verslo, užsiimančio pirmine žemės ūkio gamyba, iškastinio kuro gavyba, perdirbimu ir prekyba, pasipriešinimą. Tai įveikti įmanoma tik profesionaliai valdant teritorinius pokyčius, vieningų ir aktyvių bendruomenių jėgomis.
„Trumposios maisto tiekimo grandinės yra pamatas kuriant vietos maisto sistemas. Atsikovoti įvežtinių produktų užimtą rinkos dalį vieni žemdirbiai, be vartotojų paramos ir palankių valdžios sprendimų, sunkiai pajėgs arba tai užtruks ilgai. Todėl šiandien reikia revoliucinių pokyčių ir gamyboje, ir vartojimo įpročiuose, ir vietos savivaldose. Atsižvelgiant į tai, kad konkrečiose geografinėse Lietuvos teritorijose pagaminto, perdirbto ir suvartoto maisto produktų dalis labai nedidelė, pirmasis žingsnis turėtų būti trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtojimas visoje Lietuvos teritorijoje. Jų organizavimas yra labiau privati iniciatyva, priklausanti nuo ūkininko pasirinktos veiklos strategijos, žinių ir kompetencijos. Sektinų pavyzdžių, kaip šalies žemdirbiai geba sėkmingai nusitiesti kelią „nuo ūkio iki vartotojo stalo“ tikrai turime. Tačiau vietos (regiono) maisto sistemos organizavimui privačios ūkininkų iniciatyvos maža. Rezultatas priklauso nuo viešojo, privataus sektorių ir pilietiškai nusiteikusios bendruomenės partnerystės, nuo suinteresuotų šalių žinių ir kompetencijos, palankios teisinės ir politinės aplinkos“, – teigia prof. V. Atkočiūnienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Ipanema“ avalynė – tobulas stiliaus ir patogumo derinys kiekvienai progai1
Ar teko girdėti apie prekinį ženklą „Ipanema“? Tai žinomas prekės ženklas, kuris specializuojasi gaminant paplūdimio batelius, paplūdimio šlepetes ir kitus pliažo aksesuarus. Šis prekės ženklas yra labai mėgstamas daugely...
-
Patarimai, kaip įmonėms efektyviai valdyti laisvas lėšas2
Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės lėšomis? Šis klausimas ypač aktualus šiuo metu, kai globali ekonominė situacija nėra aiški. Dėl to kai kuri...
-
Seną keičia naujas? Skausmo gydymas dabar1
Lėtinis skausmas yra neatskiriama gyvenimo dalis, su juo susiduria milijonai žmonių visame pasaulyje. Nuo senovės civilizacijų su pradiniais ir primityviausiais gydymo metodais iki šiuolaikinės inovatyvios medicinos pagrindinė problema išl...
-
„Megoje“ perki – „Dyson“ prizus kasdien laimi!2
Prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ skelbia, kad dabar – pats metas stiliaus ir interjero pokyčiams. Naujos pavasario kolekcijos jau atvyko! O su jomis ir išskirtinis žaidimas, kuriame kiekvieną dieną galima laimėti inovatyviu...
-
Ankstyvųjų bulvių sėklos – jau vagose, pernykštis derlius – dar aruoduose1
Šis pavasaris negaili lietaus. Kai kur Lietuvoje laukai plaukia, o kai kur juose jau dirba žemės ūkio technika ir sodinamos bulvės. Daržininkų aruodai dar saugo pernykštį derlių, kurio iki Velykų tikrai užteks pirkėjams. Tačiau kai ku...
-
A. Zuokas pardavė vyninių verslą10
Buvęs Vilniaus meras Artūras Zuokas savo vyno parduotuves, pavadintas „Zenoteca“ vardu, pardavė „Vynoteką“ valdančiai bendrovei, skelbia „Delfi“. ...
-
Klaipėdoje – pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos centras9
Klaipėdoje duris atvėrė jau ketvirtasis Lietuvoje JAV pasaulinės automobilių aukcionų kompanijos IAA aukcionų centras, kuriame automobilių prekybos verslu užsiimančios įmonės ir privatūs pirkėjai nuo šiol gaus užtikrintą paslaugą, impor...
-
Teismas atmetė „Ryanair“ ir „Wizz Air“ skundus dėl naujų Vilniaus oro uosto rinkliavų1
Teismas atmetė Airijos ir Vengrijos oro bendrovių „Ryanair“ ir „Wizz Air“ skundus dėl 2023 metais padidintų rinkliavų Vilniaus oro uoste, pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU). ...
-
Kaip per Velykas dirbs prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“
Prekybos ir laisvalaikio centras „Mega“ praneša, kad šeštadienį prieš Velykas, kovo 30 d., dirbs pirkėjams įprastu grafiku, o štai šventinį Velykų sekmadienį nedirbs visai. ...
-
Senos, avarinės būklės patalpos Garliavoje atgijo prekybai ir bendruomenės poreikiams1
„Iš lauko – ant stalo“ tokiu šūkiu antrus metus Garliavos miestelio bendruomenę pasitinka „Ūkio sakmės“ turgelis, kuriame ne tik gausus vietinių ūkininkų ir gamintojų produkcijos asortimentas, bet ir edukacin...