V. Atkočiūnienė: maisto rinkos degradaciją lemia vietinių, šviežių produktų stoka

Šalies prekybos centruose bei gyventojų namuose šiuo metu dominuoja įvežtiniai maisto produktai – netgi tokie tradiciniai kaip svogūnai ar česnakai. Vartotojai ypač stokoja biologiškai vertingų sezoninių vaisių ir daržovių. Įvežama daug, tačiau mažos biologinės vertės perdirbtų, chemiškai apdorotų maisto produktų. Netgi dalis Lietuvoje suvartojamos ekologiškos produkcijos taip pat yra įvežtinė.

Į tai atkreipiančios dėmesį prof. Vilmos Atkočiūnienės iš Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos nuomone, pasaulį apėmus COVID-19 pandemijai, tapo  aišku, kaip svarbu nepritrūkti lietuviškų, vietinių maisto produktų. To garantas šiandien būtų šalies regionuose sukurtos ir aktyviai veikiančios vietos maisto sistemos.

Bet galios koncentracija kol kas yra pigaus maisto tiekėjų rankose. Pabrėžiama, kad iš kitų šalių atvežtų, tarp jų ir ekologiškų, produktų „nukeliauti kilometrai“ neišvengiamai didina oro taršą, CO2 išmetimus į atmosferą.

Mokslininkės teigimu, susiformavusi maisto produktų pirkimo ir vartojimo priklausomybė nuo įvežtinių, galutiniam vartojimui skirtų produktų, darniam vystymuisi nepalankia kryptimi keičia apsipirkimo ir vartojimo kultūrą. Tokia tendencija būdinga visoms šalies savivaldybėms – net ir regionų, kuriose dominuojanti ekonominė veikla yra darbas žemės ūkyje, o svarbiausias išteklius – žemė. Ir tai nėra palanku nei vietos ekonomikai, nei visuomenės sveikatai.

„Dar viena pastarųjų metų tendencija – maisto produktų rinkos dykumėjimas, kitaip tariant, rinkos degradacija, kurią lemia šviežių, vietinių, didelės biologinės vertės produktų stoka, o sukelia gamybos, perdirbimo ir prekybos kapitalo koncentracija, nulemianti masinės produkcijos dominavimą. Rinkos įvairovės ir gyvybingumo nykimą taip pat skatina vartotojų elgsenos pokyčiai, susiję su kultūrinio identiteto praradimu“, – sako VDU prof.

V. Atkočiūnienė. Ji pabrėžia: jeigu valstybės ir savivaldos institucijos, privatus ir nevyriausybinis sektoriai nesiims vieningų veiksmų iš esmės pakeisti esamą maisto ir mitybos sistemą, ilgas ir gilus krizinis laikotarpis gali stipriai sumažinti visuomenės saugumą.

Profesorės siūloma išeitis iš esamos situacijos – žingsnis po žingsnio kurti atsparias vietos (regiono) maisto sistemas, kurios leistų išvien veikiantiems žemės ūkio subjektams ir bendruomenėms absorbuoti krizines situacijas.

Pasiekti šį tikslą galima veikiant inovatyviai ir proaktyviai. Tačiau neabejojama, kad žingsniai žmonių sveikatos ir aplinkosaugos labui gali sukelti didelį verslo, užsiimančio pirmine žemės ūkio gamyba, iškastinio kuro gavyba, perdirbimu ir prekyba, pasipriešinimą. Tai įveikti įmanoma tik profesionaliai valdant teritorinius pokyčius, vieningų ir aktyvių bendruomenių jėgomis.

„Trumposios maisto tiekimo grandinės yra pamatas kuriant vietos maisto sistemas. Atsikovoti įvežtinių produktų užimtą rinkos dalį vieni žemdirbiai, be vartotojų paramos ir palankių valdžios sprendimų, sunkiai pajėgs arba tai užtruks ilgai. Todėl šiandien reikia revoliucinių pokyčių ir gamyboje, ir vartojimo įpročiuose, ir vietos savivaldose. Atsižvelgiant į tai, kad konkrečiose geografinėse Lietuvos teritorijose pagaminto, perdirbto ir suvartoto maisto produktų dalis  labai nedidelė, pirmasis žingsnis turėtų būti trumpųjų maisto tiekimo grandinių plėtojimas visoje Lietuvos teritorijoje. Jų organizavimas yra labiau privati iniciatyva, priklausanti nuo ūkininko pasirinktos veiklos strategijos, žinių ir kompetencijos. Sektinų pavyzdžių, kaip šalies žemdirbiai geba sėkmingai nusitiesti kelią „nuo ūkio iki vartotojo stalo“ tikrai turime. Tačiau vietos (regiono) maisto sistemos organizavimui privačios ūkininkų iniciatyvos maža. Rezultatas priklauso nuo viešojo, privataus sektorių ir pilietiškai nusiteikusios bendruomenės partnerystės, nuo suinteresuotų šalių žinių ir kompetencijos, palankios teisinės ir politinės aplinkos“, – teigia prof. V. Atkočiūnienė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

vartotoja grazina

vartotoja grazina portretas
mielai pirkciau lietuviskas darzoves, bet prekyboje lietuviski burokeliai padziuve , bulves vietomis pazaliave, svogunai sudyge arba ipuve, salieru stiebai kieti neskanus ir pan.

Kopūstas

Kopūstas portretas
Kai protas ir vertybės išeina atostogauti taip ir būna. O nepriklausomybės metų jaunuoliai tokios problemos iš vis net nesuvokia.
VISI KOMENTARAI 2

Galerijos

Daugiau straipsnių