Naujos gamyklos vietoje įkasta kapsulė su ketinimų memorandumu, kurį pasirašė „Kormotech“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Rostyslavas Vovkas, ministrai Lukas Savickas ir Vitalijus Kovalis, „Investuok Lietuvoje“, Kėdainių savivaldybės ir LEZ'o vadovai.

Memorandumu įtvirtinama Lietuvos ir Ukrainos valdžios institucijų ir verslo partnerystė, įsipareigojimas auginti šalių ekonomiką, išlaikyti aukščiausius gyvūnų maisto standartus.

Kaip žurnalistams sakė „Kormotech“ įmonių grupės valdybos pirmininkas Rostyslavas Vovkas, investicijos į naują 19,5 tūkst. kv. metrų ploto gamyklą siekia apie 60 mln. eurų, čia numatoma sukurti iki 250 darbo vietų.

„Investicijų į naują fabriką vertė siekia 60–61 mln. eurų. Jis padvigubins dabartinio fabriko gamybos apimtis. Pastarajame gaminama 20 tūkst. tonų produkcijos, o naujame bus gaminama 40 tūkst. tonų“, – nurodė R. Vovkas.

„Kormotech“. T. Biliūno / BNS nuotr. 

Pasak jo, naują gamyklą ketvirtadaliu pajėgumų turėtų pradėti veikti pirmąjį kitų metų ketvirtį, o visu pajėgumu – 2028-aisiais.

„Planuojame įdarbinti apie 220, iki 250 žmonių, kai fabrikas bus visiškai paleistas. Pirmas etapas, kuriuo būtų gaminama apie 10 tūkst. tonų produkcijos, t. y., 25 proc. pajėgumo, numatomas 2026 metų pirmojo ketvirčio pabaigoje, o visiškai veikti planuojame 2028-aisiais“, – kalbėjo „Kormotech“ įmonių grupės valdybos pirmininkas.

Apie penktadalis „Kormotech“ Kėdainiuose pagaminamo šlapio šunų ir kačių ėdalo parduodama vietos rinkoje, likusi dalis – eksportuojama.

„Sakyčiau, Lietuvoje, kuri nėra didelė šalis ir rinka nelabai didelė, liks apie 20 proc. produkcijos, kuri bus pristatoma visuose didžiuosiuose tinkluose, kaip „Maxima“, „Iki“ ir kiti. Visa kita yra eksportuojama. Dalis į Ukrainą, daugiausia – į Baltijos valstybes, Lenkiją, Rumuniją ir kai kurias kitas šalis“, – sakė R. Vovkas.

„Kormotech“. T. Biliūno / BNS nuotr.

Padeda valdiškos dotacijos, biurokratija nesiskundžia

Anot R. Vovko, verslą Lietuvoje kurti patrauklu dėl iš Vyriausybės gaunamų dotacijų, kurios padeda „susidoroti su tam tikra mokesčių našta“ ir susigrąžinti investicijas.

„Taip pat turite labai gerų, sumanių žmonių. Kalbu apie inžinierius, technologus ir kitus žmones, mes tuo ypač džiaugiamės. Ir pagalba iš valdžios, iš „Investuok Lietuvoje“ agentūros, kurie su mumis dirba kaip su vaikais darželyje“, – teigė R. Vovkas.

Jis tvirtino kompaniją nesusidūrus su procesus ištęsiančia biurokratija, kurią pastaruoju metu kritikavo kai kurie Lietuvos verslai.

„Niekada nematėme biurokratijos, nieko negaliu apie tai pasakyti. Galbūt todėl, kad lyginu su Ukraina, ten kartais tenka susidurti su biurokratija, čia viskas kur kas greičiau“, – sakė „Kormotech“ įmonių grupės valdybos pirmininkas.

„Kormotech“. T. Biliūno / BNS nuotr.

R. Vovkas atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje gana aukštos žemės kainos, taip pat nėra paprasta surasti rangovą tokio dydžio gamyklai, kokia dabar statoma Kėdainių LEZ.

„Mums kaip stambiam investuotojui tai (žemės kaina – BNS) nėra toks didelis dalykas, bet mažam investuotojui gal būti problema. (...) Taip pat, kalbant apie didelius fabrikus, kokį statome dabar, jaučiamas statybos įmonių stygius. Pavyzdžiui, radome dvi ar tris ir nėra daugiau, kurios galėtų pastatyti tokias gamyklas“, – teigė R. Vovkas.

Ministras: Ukrainos investicijos Lietuvoje siekia 100 mln. eurų

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas tvirtino, kad Lietuvos ir Ukrainos bendradarbiavimas šiuo metu „yra aukštumose“.

„Ir manau, kad ne tik šiandienos įmonės veikla, bet ir kitos, yra aštuonios įmonės, kurios veikia, 11 investicinių projektų, sukauptos tiesioginės investicijos yra peržengusios 100 mln. eurų ir toliau auga. Visa tai indikuoja, kad bendradarbiavimas ekonominis yra mums reikšmingas ir prasmingas, ir rodantis jau apčiuopiamus rezultatus“, – kalbėjo L. Savickas.

Jis pažymėjo, kad Lietuvoje esantys Ukrainos piliečiai taip pat labai verslūs, jie atidarę per 2 tūkst. mažų įmonių, prisidedančių prie ekonomikos augimo.

Ministro teigimu, Lietuva stambiems investuotojams iš Ukrainos nesudaro išskirtinių sąlygų, tačiau steigdamiesi laisvojoje ekonominėje zonoje jie gali pasinaudoti pelno mokesčio lengvatomis, kaštus sumažinančiu infrastruktūros parengimu ir „tam tikru valstybės dėmesiu“.

„Šis projektas yra turintis svarbaus valstybei statusą dėl savo reikšmingumo, kalbant apie darbo vietas, kurios yra sukurtos, investicinį kapitalą, kuris yra investuojamas“, – sakė L. Savickas, pridūręs, kad „Kormotech“ projektas reikšmingas, nes kuriamas automatizuotas, tarptautiniu lygiu veikiantis verslas.

Ministras Lukas Savickas. T. Biliūno / BNS nuotr.

„Pavyzdys, kaip laimi abi šalys“

Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministro Vitalijaus Kovalio teigimu, Ukrainai svarbu būti matomai kaip prisidedančiai Europos Sąjungos (ES) ekonomikos.

„Šiuo metu Europos Sąjunga pagal žemės ūkio produkcijos eksportą yra ketvirta. Tačiau įtraukus Ukrainą taptų antra, kas yra reikšminga pažanga“, – per vertėją kalbėjo V. Kovalis.

„Ir tai (naujos „Kormotech“ gamyklos statyba – BNS) puikus pavyzdys, kaip laimi abi šalys, kai Ukrainos įmonės atidarymas Europos Sąjungoje sustiprina abiejų valstybių ekonomiką“, – pridūrė ministras.

Jo teigimu, dabar per Odesos uostą eksportuojama 84 proc. šalies žemės ūkio produkcijos, kai prieš Rusijos plataus masto invaziją šis rodiklis siekė 92 procentus. Esamą eksportą jūrų keliais ministras vadino „geru rezultatu“.

„Šiuo metu 84 proc. Ukrainos žemės ūkio produkcijos eksportuojama per Odesos uostą. Kuriamos naujos kompanijos, tiesa, ne tokio dydžio kaip „Kormotech“, tačiau jos yra čia ir klimatas gerėja“, – sakė V. Kovalis.

2003 metais Lvove įkurta „Kormotech“ pirmąją gyvūnų maisto gamyklą Kėdainių LEZ, į kurią investavo apie 20 mln. eurų, atidarė 2020-aisiais.

Kaip nurodė R. Vovkas, joje šiuo metu dirba apie 170 žmonių, tarp jų – penki ukrainiečiai, likusieji – lietuviai iš Kėdainių ir aplinkinių miestų.

Bendrovė skelbia esanti didžiausia Ukrainos šunų ir kačių maisto gamintoja, patenkanti į pasaulio svarbiausių gyvūnų maisto gamintojų penkiasdešimtuką. „Kormotech“ metinė apyvarta siekia 152 mln. eurų, bendrovė turi 1350 darbuotojų.

Gamyklose Lvivo regione ir Kėdainiuose per metus pagaminamos 102 tūkst. tonų gyvūnų maisto, kuris eksportuojamas į 44 šalis visame pasaulyje.