Turistų eurus prarijo afera?

Turistai – sąrašo gale

Tačiau didžiausiu absurdu šioje istorijoje R.Jakytė įvardijo padėtį, kurioje įstrigo nukentėję turistai.

"Įmonė "Cherry Media LT" pripažino, kad yra 80 žmonių, kurie buvo nespėję patvirtinti pirkimo sutarties. Ir pati įmonė kreipėsi į prokuratūrą, kad būtų panaikintas areštas jos turtui. Tuomet bus galima kompensuoti nuostolius šiems turistams. Tačiau likęs tūkstantis piliečių yra tarp dangaus ir žemės. Iškėlus bankrotą, kelionių agentūra pirmiausia privalo atsiskaityti su valstybe, darbuotojais, kitų paslaugų teikėjais, o turistai lieka sąrašo gale", – situaciją komentavo turizmo ekspertė.

Dėl šios priežasties buvo sukurta Europos Tarybos direktyva, kuri apsaugo turistų interesus. Pasak R.Jakytės, ji nebuvo tinkamai perkelta į šalies nacionalinę teisę.

Valstybės turizmo departamento Turizmo veiklos priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotoja Vaiva Vaitkaitytė dienraščiui aiškino, kad lapkričio 1-ąją įsigaliosiančios Turizmo įstatymo pataisos kaip tik ir turėtų apginti turistų teises, o įmonių kontrolė bus griežtesnė.

"Pakeitimais padidintos ribinės draudimo sumos, kai kelionių organizatorius verčiasi išvykstamuoju turizmu. Kai neorganizuojamos kelionės užsakomaisiais skrydžiais, draudimo suma nustatoma 50 tūkst. eurų, o kai verčiamasi išvykstamuoju turizmu, organizuojant keliones užsakomaisiais skrydžiais, draudimo suma turės siekti 200 tūkst. eurų", – teigė specialistė.

Garantinis fondas – neparankus?

Tačiau R.Jakytė naujoje įstatymo redakcijoje neįžvelgia esminių pokyčių ginant turstų interesus.

"Mes nepasimokome ne pirmą kartą. Europos Komisija Lietuvos atžvilgiu jau buvo gavusi vieną skundą po įmonės "Star Holidays" griūties. Dabar vėl padarytos įstatymo pataisos ir vėl nebuvo pasimokyta. Kenčia paprasti žmonės, o interesus gina tik valdininkai, jie mūsų šalyje nepajudinami. Turizmo departamentas užsiėmė tik savo munduro plovimu", – nuomonę išsakė ekspertė.

Pasaulio šalių patirtis rodo, kad pražūtingų bankrotų nuostoliams atlyginti įvairiose šalyse kuriami garantiniai fondai. Tai užtikrintų, kad turistų nuostoliai bet kokiu atveju bus padengti.

"Po bankrotų skandalų kenčia visas šalies turizmo verslas. Tokio fondo nenori didžiosios kelionių organizatorės. Ir kažkodėl tam pataikaujama. Tačiau, pavyzdžiui, Airijoje garantinio fondo sąskaitą yra atidariusi Finansų ministerija. Į jį surenkami pinigai, kurių užtenka bet kokiems nuostoliams padengti. Nereikia kurti viešųjų įstaigų su dideliais darbuotojų atlyginimais", – akcentavo specialistė.

Komentaras

Justas Vilys

Advokatas

Administraciniame teisme jau vyksta ginčas tarp valstybės ir nukentėjusiųjų nuo "Freshtravel" bankroto. Mes siekiame valstybės atsakomybės šioje byloje. Mūsų kontora gina 52 nukentėjusių asmenų grupę. Tai bankrutavusių įmonių "Go Planet Travel" ir "Freshtravel" klientai. Ketiname pareikšti grupės ieškinius teismui dėl patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo iš Lietuvos valstybės. Valstybė netinkamai reglamentavo teisinius santykius. Europos Tarybos direktyva dėl turistų apsaugos numato, kad keliautojas privalo būti repatrijuotas į buvusiąją padėtį, jei dėl nenumatytų atvejų neįvyksta kelionė. Valstybė turėjo teisę pasirinkti, kaip tai padaryti. Valstybė pasirinko draudimo formą. O draudimas, kaip paaiškėjo, yra visiškai neefektyvus. Valstybės kaltė yra ta, kad ji nenumatė pasekmių. Airijoje į garantinį fondą įnešama po vieną procentą kelionės sumos. Bankroto atveju visiems užtenka pinigų. Kadangi žmonės patyrė ne tik finansinių nuostolių, bet ir liko be atostogų, mes ieškinyje reikalausime po 500 eurų kiekvienam keliautojui kompensuoti moralinę žalą. Byla yra perspektyvi. Mes remiamės Tarptautinio teisingumo teismo praktika. Šis teismas yra išaiškinęs, kad valstybė atsako visais atvejais, net tuomet, kai kelionių organizatoriaus veikloje nustatoma nusikaltimo požymių.