Tikroji maisto kaina – šykštus moka du kartus

Bobutės darže – ne ekologiškos

„Noriu atkreipti dėmesį, kad žmonės painioja du dalykus. Jei žmogus savo ūkyje, savo sode, darže užsiaugino daržoves, vaisius ar uogas, tai dar nereiškia, kad jie ekologiški, net jei augintojas nenaudoja jokių chemikalų. Dažniausiai nežinome, kokia ūkyje dirva, gal paviršiniai vandenys užnešė kokių teršalų ir juos įsisavino ten auginama daržovė ar kitas maisto produktas. Juk paprastai kiekvieno derliaus žmogus netikrina laboratoriškai. Todėl savo darže užauginta produkcija negali būti vadinama ekologiška. Ekologiška yra ta, kuri užauginta ekologiškame sertifikuotame ūkyje ir jeigu kiekvienas derlius yra patikrintas ir jam išduotas sertifikatas. Net tuo atveju, jei augintojas daro viską kaip ekologiniame ūkyje, tai jokiu būdu nereiškia, kad produkcija ekologiška“, – aiškina sveikos mitybos ekspertas. 

Dėmesys į ženklinimą

Vizualiai kartais sunku atskirti ekologiškus ir neekologiškus maisto produktus. Tad ieškant tikrai ekologiškų produktų reikėtų žinoti, kad ES ekologinės gamybos logotipu (žalios spalvos stačiakampis su lapu iš baltų žvaigždžių) ir Lietuvos nacionaliniu ženklu (su užrašu „Ekologinis žemės ūkis“), kuriais žymima produkcija, sertifikuota pagal ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų – Ekologinio žemės ūkio taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2000 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. 375, ES reglamentų – reikalavimus.

Labiausiai reikalingi kūdikiams ir vyresniems

Prof. R. Stukas pabrėžia, kad ekologiški maisto produktai yra rekomenduojami visiems, tačiau kai kurioms amžiaus grupėms ypač aktualūs. Tai kūdikiai, maži vaikai ir senesni žmonės, ypač sergantys medžiagų apykaitos ligomis. Kai kūdikiai pradedami primaitinti ir į jų racioną pradedama įvedinėti daržoves, reikia stengtis visokias daržovių košytes daryti iš ekologiškų daržovių. Kūdikio organizmas yra labai jautrus įvairiems veiksniams, todėl „švarūs“, ekologiški maisto produktai be pesticidų, sunkiųjų metalų likučių, be genetiškai modifikuotų organizmų tinka labiausiai. 

„Jei žmogus serga įvairiomis medžiagų apytakos ligomis arba jeigu yra pasireiškianti didelė alergija ir nelabai aišku nuo ko ji, tai reikėtų išsiaiškinti, gal ji visai ne nuo kokios nors daržovės, o nuo kažkokių medžiagų, esančių tame produkte. Jų kiekis gal ir neviršija leistinos normos, bet alergiją gali sukelti ypatingai maži jų kiekiai. O ekologiška daržovė sveikatai galinčių pakenkti medžiagų visai neturi“, – sako prof. R. Stukas.

Skatina ūkių augimą

Ekologinių ūkių plėtra ir ekologiško maisto gamyba skatinama valstybės mastu. Pernai Seimo priėmė „Sveikatos tausojimo ir stiprinimo gaires“. Dokumente pabrėžiama, kad vienas iš svarbiausių rodiklių vertinant sveikatą yra gyvensena. Tačiau sveika, subalansuota mityba, ekologiškas maistas dar nėra tapę vartojimo kultūros dalimi.  Todėl turime skatinti augintojus ir gamintojus tiekti sveikatai palankius produktus, ugdyti jų sąmoningumą.   Būtina siekti, kad būtų gaminama kuo daugiau ekologiško, sveikatai palankaus maisto ir trumpesnio tinkamumo vartoti termino produktų už priimtiną kainą. 

Šiuos tikslus padeda įgyvendinti Žemės ūkio kooperatynė bendrovė „BIO LEUA“. Jos direktorius Nikolajus Dubnikovas sako, kad bendrovė vienija 24 narius ir 6 trumpųjų tiekimo grandinių partnerius. Jie tausodami aplinką sertifikuotuose ūkiuose augina ekologišką produkciją: javus, aliejinius augalus, daržoves, vaisius, uogas, laiko vištas dedekles,  mėsinius ir pieninius galvijus, avis ir maksimaliai trumpiausiu keliu iš ūkių tiekia tiesiai vartotojams. O bendrovės parduotuvė „Rupūs miltai“, įsikūrusi Kaune, siūlo platų ekologiškų maisto produktų asortimentą.

Plačiau susipažinti su trumpųjų tiekimo grandinių projektu „Rupūs miltai“ ir asortimentu galite adresu www.rupus.lt.