Regionų administracinis teismas penktadienį pranešė atmetęs I. Trinkūnaitės skundą kaip nepagrįstą.

„Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas aplinkybes, esančius rašytinius duomenis bei pateiktus išslaptintus duomenis, nustatė, kad Vyriausybės nutarimas bei komisijos (vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija – BNS) išvada yra teisėti ir pagrįsti, todėl pagrįstai pripažinta, kad Ieva Trinkūnaitė kaip investuotoja neatitinka nacionalinio saugumo interesų“, – teigiama teismo pranešime.

Teismo sprendimas gali būti skundžiamas aukštesnės instancijos teismui.

I. Trinkūnaitė penktadienį BNS teigė dar nesusipažinusi su teismo sprendimu ir dar nenusprendusi, ar jį skųs.

„Nenorėčiau vertinti preliminariai (teismo sprendimo – BNS). Jeigu žiūrėtume į statistiką, tai tokiose bylose iki šiol yra nulinio procento galimybė laimėti. Statistika, skaičiai šioje vietoje nugali. Bet platesnį komentarą galėsiu pasakyti vėliau“, – BNS teigė verslininkė. 

I. Trinkūnaitė prašė panaikinti Vyriausybės pernai birželį priimtą sprendimą ir vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadą, kuria verslininkė pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų.

Jeigu žiūrėtume į statistiką, tai tokiose bylose iki šiol yra nulinio procento galimybė laimėti. Statistika, skaičiai šioje vietoje nugali.

Anot verslininkės, Vyriausybės ir komisijos dokumentuose nėra jokių duomenų, susijusių tiesiogiai su jos asmeniu ir liudijančių apie jos keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui.

Tretieji asmenys šioje neviešoje byloje buvo Valstybės saugumo departamentas ir Lietuvos bankas.

Vyriausybė, remdamasi komisijos išvada, pernai birželio pradžioje pripažino, kad I. Trinkūnaitė neatitinka nacionalinio saugumo interesų, bei nustatė, kad verslininkė dėl savo ryšių su už finansinius nusikaltimus anksčiau teistu ir šiuo metu sulaikytu sugyventiniu Vilhelmu Germanu (buvusiu Viliumi Žideliu) neturi teisės dalyvauti ir balsuoti „Foxpay“ akcininkų susirinkime, naudotis kitomis akcininko neturtinėmis teisėmis.

I. Trinkūnaitės patikra buvo inicijuota pernai kovo 21 dieną apsvarsčius Lietuvos banko raštą bei atsižvelgus į neigiamą kovo 15 dienos komisijos atliktą „Foxpay“ savininkės vertinimą, šiai ketinant iš buvusios ministrės Monikos Navickienės vyro įsigyti šalia Vilniaus oro uosto biurų pastatą valdančios įmonės „Litlab“ 50 proc. akcijų.

2022 metais po įvairių institucijų patikrinimų Lietuvos bankas I. Trinkūnaitei buvo leidęs įsigyti „Foxpay“, o vyriausybinės komisijos protokole teigiama, kad verslininkės ryšiai su V. Germanu institucijoms tuo metu nebuvo žinomi.

Lietuvos bankas pernai lapkritį už šiurkščius pinigų plovimo ir teroristų finansavimo, klientų lėšų apsaugos bei kitų taisyklių pažeidimus panaikino „Foxpay“ licenciją. Po šio sprendimo įstaiga negali teikti jokių finansinių paslaugų.

Regionų administracinis teismas gruodį priėmė nagrinėti bendrovės skundą dėl šio LB sprendimo bei bylos medžiagą pripažino nevieša, teismas taip pat yra priėmęs nagrinėti I. Trinkūnaitės skundą dėl gruodžio pradžioje jai LB skirtos 16,5 tūkst. eurų baudos už trukdymą atlikti tyrimą.

Teisėsauga šiuo metu atlieka su „Foxpay“ susijusį didelės apimties ikiteisminį tyrimą dėl turtinių nusikaltimų ir korupcijos.

Trinkūnaitės advokatas: teismo sprendimą skųsime

Teismui atmetus finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkės Ievos Trinkūnaitės skundą dėl Vyriausybės nutarimo, verslininkę pripažįstančio neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų, pareiškėjos advokatas Karolis Gudas žada apeliacine tvarka ginčyti teismo sprendimą, o išnaudojus visas teisines galimybes Lietuvoje – kreiptis ir į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).

I. Trinkūnaitė teismui skundė Vyriausybės praėjusių metų birželio 5 d. nutarimą ir Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos gegužės 16 d. išvadą.

Mes esame pasiruošę toliau teistis ir gali būti, kad tas procesas neužsibaigs Lietuvoje, tą esame numatę.

Sprendimą Regionų administracinis teismas paskelbė penktadienį.

Nuspręsta, kad Vyriausybė ir Komisija pagrįstai įvertino nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiame sektoriuje veikiančios elektroninės pinigų įstaigos akcijas valdančios verslininkės atitiktį nacionalinio saugumo interesams.

„Mes su teismo sprendimu nesutinkame, jį skųsime apeliacine tvarka. Manome, kad pats teismo sprendimas yra nepagrįstas tiek iš faktinės pusės, tiek iš teisinės pusės, kad teismas kritiškai neįvertino Vyriausybės nutarime ir Komisijos išvadoje išdėstytų aplinkybių“, – Eltai penktadienį sakė I. Trinkūnaitės atstovas.

K. Gudo teigimu, iki šiol Lietuvoje nė vienam pareiškėjui nėra pavykę laimėti bylos, kurioje būtų ginčijamas su atitiktimi nacionaliniam saugumui susijęs Vyriausybės nutarimas ir Komisijos išvada.

„Per visą Lietuvos Respublikos istoriją nėra pavykę įrodyti ir nuginčyti Vyriausybės nutarimą ar Komisijos išvadą, kuria asmuo yra pripažintas neatitinkantis nacionalinio saugumo interesų. I. Trinkūnaitės byla nėra niekuo išskirtinė“, – akcentavo K. Gudas.

Advokato teigimu, sprendimu ginčyti sprendimą apeliacinės instancijos teisme tikimasi „pralaužti ledus ir įrodyti, kad tokią bylą apskritai galima laimėti Lietuvoje“.

K. Gudas taip pat pridūrė neatmetantis, jog, išnaudojus visas teisines galimybes Lietuvoje, toliau būtų kreipiamasi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT).

„Mes esame pasiruošę toliau teistis ir gali būti, kad tas procesas neužsibaigs Lietuvoje, tą esame numatę. (…) Atkreipiame dėmesį, kad ir mūsų prašymą kreiptis į Konstitucinį teismą atmetė, teiksime apeliacinė skundą, prašysime vėl kreiptis į Konstitucinį teismą ir, aišku, nesėkmingo rezultato atveju – į Europos Žmogaus Teisių Teismą“, – nurodė advokatas.

Atmestame prašyme kreiptis į KT, K. Gudo teigimu, prašyta įvertinti nacionalinės svarbos objektų apsaugos įstatymo, pagal kurį priimtas Vyriausybės nutarimas, atitiktį Konstitucijos nuostatoms.

Teisės aktų nustatyta tvarka skundą apeliacinės instancijos teismui galima teikti per vieną mėnesį.

„Foxpay“ vyriausybinės komisijos akiratyje atsidūrė, pastarajai neleidus I. Trinkūnaitei įsigyti įmonės „LITLAB“, kurios pagrindinis akcininkas – eksministrės Monikos Navickienės sutuoktinis Mindaugas Navickas.

ELTA primena, kad, teisėsaugos institucijoms atliekant ikiteisminį tyrimą dėl „Foxpay“ veiklos, iš viso buvo sulaikyti ir įtarimai pareikšti 7 asmenims, tarp jų – I. Trinkūnaitei, jos sugyventiniui Vilhelmui Germanui ir buvusios ministrės Monikos Navickienės vyrui Mindaugui Navickui.

Anot Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktoriaus pavaduotojo Jovito Raškevičiaus, tarnyba birželį pradėtame ikiteisminiame tyrime fokusuojasi į galimą poveikio darymą sudarant viešuosius pirkimus ir pinigų plovimą, kas susiję su „Foxpay“ teikiamomis paslaugomis viešajam sektoriui.

STT tyrimo ėmėsi, patikrinimą dėl „Foxpay“ veiklos atliekant ir Lietuvos bankui (LB).

Priežiūros institucija pernai lapkritį už šiurkščius ir sistemingus teisės aktų pažeidimus panaikino „Foxpay“ elektroninių pinigų įstaigos licenciją. Anot LB, bendrovė nesilaikė pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos, klientų lėšų apsaugos teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Po šio sprendimo „Foxpay“ nebegali teikti jokių finansinių paslaugų.

M. Navickienė yra teigusi, jog I. Trinkūnaitė yra tolima jos giminaitė – vyro brolio žmonos sesuo. Vėliau 15min.lt pranešė, kad pernai ministrė kartu su I. Trinkūnaite ir jos sugyventiniu V. Germanu privačiu lėktuvu skrido į Dubajų. Dėl kilusio skandalo dėl ryšių su I. Trinkūnaite bei V. Germanu, tuometė ministrė M. Navickienė pasitraukė iš posto.