Nėra paprasta įvertinti jūrose plaukiojančių šiukšlių poveikio mastą, tačiau vizualiai matomos šiukšlės ne tik darko estetinį aplinkos vaizdą. Jau įrodyta, kad jūroje šiukšlės ne tik teršia, bet ir daro didelį neigiamą poveikį jūros gyvūnams – daug rūšių, įskaitant žuvis, paukščius, ruonius, įsipainioja į atliekas, žvejybos tinklus ar lynus, susižeidžia, negali judėti, kartais – pasiekti vandens paviršiaus, pabėgti nuo plėšrūnų arba patys išsimaitinti. Šiukšles gyvūnai gali ir praryti, įvairių šiukšlių jau aptinkama ne tik žuvų, paukščių, žinduolių skrandžiuose, bet net ir zooplanktone ir dugno bestuburiuose.
Naujoje švieslentėje – duomenys apie Lietuvos Baltijos jūros paplūdimiuose rastas šiukšles
Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Aplinkos būklės analitikos centro specialistai parengė interaktyvią švieslentę, kurioje skelbiami duomenys apie Lietuvos Baltijos jūros paplūdimiuose 2019–2025 m. rastas šiukšles ir jų kiekius. Monitoringas atliekamas 100 m ruože keturiose vietose Palangos, Melnragės, Alksnynės ir Nidos paplūdimiuose.
Paplūdimyje randamos šiukšlės skirstomos į devynias kategorijas: guma, maisto atliekos, mediena, metalas, plastikas, popierius, stiklas, tekstilė ir neatpažintos šiukšlės.
2025 m. duomenys rodo, kad Melnragės paplūdimyje tyrimų metu rasta vidutiniškai 221,7 vnt./100 m, Palangos – 135,0 vnt./100 m, Nidos – 52,0 vnt./100 m, o Alksnynės – 49,7 vnt./100 m. šiukšlių. Palyginkime: geros aplinkos būklės kriterijumi laikoma, kai 100 m paplūdimio ruože randama mažiau nei 20 vnt. šiukšlių.
Daugiausia Lietuvos paplūdimiuose randama plastiko kategorijai priskiriamų šiukšlių – vidutiniškai 84,5 proc., popierius sudaro 5,4 proc., metalas – 2,7 proc., stiklas – 1,9 proc., mediena – 1,8 proc., guma – 1,3 proc., maisto atliekos – 1,1 proc., tekstilė ir neatpažintos – 0,6 proc. viso surinkto šiukšlių kiekio.
Daugiausia paplūdimiuose randama nuorūkų
Visuose tirtuose paplūdimiuose dažniausiai randama plastiko kategorijai priskiriamų šiukšlių – nuorūkų. Per pastaruosius septynerius metus nuorūkos sudarė net 39,7 proc. (42,5 vnt./100 m) visų rastų plastiko kategorijos šiukšlių. Metiniai vidurkiai svyravo nuo 32,6 proc. (2023 m.) iki 47,5 proc. (2021 m.). Tyrimų rezultatai rodo, kad tarša nuorūkomis yra ypač opi problema Palangos paplūdimyje, nes jos sudaro beveik pusę apskritai randamų šiukšlių – 48 proc. (82,2 vnt./100 m). Nustatyta, kad Kuršių nerijos paplūdimiuose (Nidoje ir Alksnynėje) nuorūkų mažėja, o žemyninėje dalyje esančiuose paplūdimiuose (Palangoje ir Melnragėje) daugėja.
Plastiko dominavimas (84,5 proc. šiukšlių, iš kurių apie 40 proc. sudaro cigarečių nuorūkos) rodo, kad tarša yra žmonių elgsenos padarinys, o ne atsitiktinis reiškinys. Taip pat patvirtina problemišką įprotį – nuorūka dažnai išmetama ar užkasama tiesiog į smėlį.
Dar 2018 m. Klaipėdos universiteto atlikta apklausa parodė, kad iš 238 Lietuvos paplūdimių lankytojų 24,3 proc. apklaustų rūkalių nurodė nuorūkomis atsikratantys... tiesiog užkasę jas smėlyje ar kitur. Daugiau kaip trečdalis (33 proc.) apklaustųjų sutiko su teiginiu, kad cigarečių nuorūkos... nėra šiukšlė. Kitaip tariant, išmesdami nuorūką žmonės negalvoja, kad šiukšlina ir nesupranta, kokią potencialią žalą aplinkai daro. Cigarečių nuorūkos turi celiuliozės acetato, kitaip tariant – plastiko pluošto. Šie smulkūs siūleliai, priklausomai nuo aplinkos sąlygų, gali irti nuo vienų iki keturiolikos metų. Rūkant cigarečių filtruose kaupiasi ir cheminės medžiagos, tokios kaip arsenas, nikotinas ir etilfenolis, sunkieji metalai.
Susipažinti su švieslente ir duomenimis galima aaa.lrv.lt.
Naujausi komentarai