Savo sėkmės istorijomis dalinasi įvairios Lietuvos savivaldybės. Pavyzdžiui, Vilkaviškyje šildymas yra vienas brangiausių šalyje, o renovuotų daugiabučių gyventojai pasakoja, kad dabar jie gali patys reguliuotis norima temperatūrą bute, taip sutaupydami net 60 proc. šilumos energijos. Jeigu anksčiau sename daugiabutyje šildymo sąskaitos žiemą siekdavo beveik 200 eurų, tai po renovacijos jos sumažėjo kelis kartus.

Apie renovaciją teigiamai atsiliepia iš Biržų miestelio gyventojai – kasmetinė statistika rodo, jog sezono pradžia sunkiausia būna Skuodo, Trakų, Lentvario ir šio Šiaurės Lietuvos miesto gyventojų piniginėms. Vis dėlto renovacijai įgaunant pagreitį situacija gerėja – mieste renovuota jau apie 30 proc. daugiabučių, kuriuose šildymo sąskaitos sumažėjo pusiau. Vis dėlto, anot Lietuvos šilumos tiekėju asociacijos prezidento Valdo Lukoševičiaus, didelių šildymo sąskaitų problema priklauso ne tik nuo miesto.

„Priežastys, nuo kurių priklauso šildymo kaina yra kelios – kokioje erdvėje daugiabutis stovi, kokia jo vidaus sistemų būklė, ar šilumos punktas yra automatizuotas. Svarbu nepamiršti, jog kiekvienas renovacijos planas yra susijęs su šilumos infrastruktūros pertvarka – perėjimu į žemesnę temperatūrą, mažesnio diametro vamzdynų naudojimu, pernelyg galingų katilų atsisakymu. Mažesni miesteliai susiduria su sudėtinga problema – renovacijos tempai juose yra gana spartūs, o šilumos sistemas nespėja pritaikyti prie pasikeitimų, dėl to šilumos kainos auga. Būtent todėl paprasčiausias būdas jas sumažinti – renovuoti pastatus ir atnaujinti sistemas“, – pasakoja specialistas.

Siekiant geriausio rezultato, daugiabučių namų modernizavimas turėtų vykti lygiagrečiai su šilumos ūkio pertvarka. Energijos reguliavimo tarnybos statistika atskleidžia, kad šių metų žiemą šildymo kaina bus mažiausia lyginant su paskutiniais 20 metų – šilumos kilovatvalandė vidutiniškai kainuos šiek kiek daugiau nei 4 ct., t. y. 13 proc. mažiau nei pernai.

Prioritetas – energinį efektyvumą didinančioms priemonėms

Atnaujinant daugiabutį pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą gali būti atliktas šildymo sistemų subalansavimas ir atnaujinimas. Septintojo kvietimo metu daugiabučių renovacijai bus skirta net 150 mln. eurų, iš kurių trečdalis bus skiriama energinį efektyvumą didinančioms priemonėms. Taip pat daugiau dėmesio sulauks tie daugiabučiai, kurie modernizavimo procesą pradės vykdyti anksčiau – pasiruoš investicinį planą ar net gaus statybų leidimą. Bei, žinoma, projektams, kurie yra įtraukti į kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas.

Anot Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą administruojančios Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) direktoriaus Valiaus Serbentos, roges žiemai reikėtų ruošti dar šiltuoju metų laiku: „Dar nespėjusiems prisijungti prie programos, svarbu tai padaryti dabar ir pasiruošti kitai žiemai. Jei paskubėsite ir darbai vyks sparčiai bei sklandžiai, iki kito šildymo sezono bus galima gyventi šiltoje, saugioje ir jaukioje aplinkoje.“

Paraiškas teikti galima iki 2020-ųjų sausio 31 dienos regionuose esančiuose BETA padailiniuose. Prisijungti prie Programos turėtų paskatinti ir tai, jog pingant dujoms ir biokurui, šis šildymo sezonas, planuojama, bus dešimtadaliu pigesnis, tačiau nėra aišku, ko tikėtis ateityje.

„Energijos kaina nėra stabili, kitąmet ji gali keistis, todėl svarbu įvertinti renovacijos finansinę naudą, kuri yra ilgalaikė. Bei, žinoma, nepamiršti, jog gyventi šiltame būste yra tikrai komfortiškiau“, – teigia V. Serbeta.

Paskatinti renovuoti savo namus turėtų ir tai, kad šimtu procentų dengiamos visos projekto parengimo, administravimo ir techninės priežiūros išlaidos. Taip pat kompensuojama 30 proc. išlaidų, kurios tenka įgyvendinant ir energijos taupymo priemones. Susumavus, valstybės parama gali siekti net 40 proc. projekto sumos.