Seimo komitetas – už paramą „Belorus“ paliekantiems darbuotojams

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė dviejų įstatymų pataisoms – jos leistų mokėti specialias išmokas Europos Sąjungos sankcijų paveiktos Druskininkų sanatorijos „Belorus“ darbuotojams.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas informavo, kad tokia parama „Belorus“ darbuotojams bus mokama ne ilgiau kaip vienerius metus.

Jis taip pat priminė, kad paramą gaus tiek darbdavio iniciatyva atleisti, tiek patys darbą sanatorijoje palikę žmonės, tiek nutraukę darbo sutartį šalių susitarimu.

„Valstiečio“ Lino Kukuraičio teigimu, „Belorus“ dirba beveik 400 žmonių, arba 5 proc. darbingų Druskininkų gyventojų. Jis teigė, kad išėjus iš darbo sanatorijoje, jiems bus sunku įsidarbinti. 

„Ką mes pasiūlysime daugiau be išmokų, kai tie žmonės išeis į gatvę?“ – klausė jis, primindamas, kad nedarbas Druskininkuose dabar siekia apie 20 proc.  

Jis siūlė ieškoti kitų galimybių – mokėti subsidijas už prastovas ir kitas išmokas ne tik darbą sanatorijoje paliekantiems darbuotojams, bet ir tiems, kurie joje liks dirbti.

Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė informavo, kad „Belorus“ darbuotojams, praradusiems pajamas dėl koronaviruso krizės, jau yra išmokėta apie 1,5 mln. eurų paramos.

Ji pranešė, kad su Druskininkų regiono darbdaviais ieškoma „Belorus“ darbuotojų įdarbinimo būdų.

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė pabrėžė, kad siūloma parama sanatorijos darbuotojams „yra tam tikra išeitis modeliuojant patį juodžiausią scenarijų“, kai visi jie  išeina iš darbo, o įmonė bankrutuoja.

Ji apgailestavo, kad iki šiol nėra žinomi darbuotojų planai: „Kas bus, jeigu jie apsispręs neišeiti iš darbo?“

Užsienio reikalų viceministras Egidijus Meilūnas paaiškino, kad Latvijoje ir Lietuvoje veikiančių „Belorus“ sanatorijų statusai yra skirtingi, todėl Latvijos įtaigai sankcijos netaikomos.

Pasak jo, anksčiau sanatorija Jūrmaloje irgi priklausė Baltarusijos prezidento administracijai, vėliau ji tapo pavaldi baltarusiškai nepelno siekiančiai visuomeninei organizacijai, o nuo 2005 metų ji atiteko trims Baltarusijos piliečiams, kurių sankcijų sąraše nėra.

„Darbiečiui“ Mindaugui Puidokui iškėlus klausimą dėl galimybės Lietuvai perimti sanatoriją, E. Meilūnas paaiškino, kad ji priklauso Baltarusijos valstybei.   

Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pakeitimais siūloma įteisinti „sankcijų taikymo išmoką“, kuri būtų mokama atleistiems darbuotojams, jei  darbdaviams pritaikytos Europos Sąjungos sankcijos.

Išmoka būtų 77,58 proc. dviejų darbuotojo vidutinių darbo užmokesčių dydžio, bet ne daugiau kaip 2890 eurai, arba dviejų vidutinių šalies darbo užmokesčių dydžio.

Darbuotojams, kurie įmonėje nebus išdirbę 12 mėnesių, išmoka sieks dirbtą laiką gautų pajamų vidurkį, bet ji negalės viršyti 2890 eurų.  

Tokia išmoka būtų mokama iš Ilgalaikio darbo išmokų fondo. 

Vidutinis šalies darbo užmokestis 2020 metų trečią ketvirtį siekė 1443 eurus.

Užimtumo įstatymo pataisos uždraustų remti Lietuvoje veikiančias įmones, kurioms pritaikytos tarptautinės finansinės sankcijos, – jos negautų įdarbinimo paramos, darbo vietoms steigti ar  įdarbinimo pagal pameistrystės darbo sutartį. Taip pat tokiems darbdaviams būtų nutraukiamas subsidijos darbo užmokesčiui mokėti per prastovas.

„Belorus“ sanatorijos atvejis yra pirmasis Lietuvos istorijoje, kai šalyje veikiančiai įmonei pritaikomos tarptautinės sankcijos.

G. Landsbergis: ieškoma ilgalaikių sprendimų

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis, aptardamas situaciją dėl Druskininkuose esančios sanatorijos „Belorus“, sako, kad ieškoma ilgalaikių sprendimų, kaip padėti tiek sanatorijos darbuotojams, tiek užtikrinti, kad Lietuva turėtų nuolatinę veikiančią sistemą, jei tokių atvejų pasikartotų daugiau.

„Šiuo metu tiek Vyriausybės kanceliarija, premjerė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Užsienio reikalų ministerija ieško būdų, kaip padėti tiems žmonės. Šiuo metu URM prašymu (atšildytos – ELTA) lėšos, išmokėti įsiskolinimai tiems žmonėms, kad jie turėtų dabar pajamas“, – žurnalistams penktadienį sakė G. Landsbergis.

„Ieškoma ilgalaikio būdo, kaip galima užtikrinti tiek šių žmonių vėliau grįžimą į darbo rinką ir pagalbą tranzicijos laikotarpyje bei ateityje, jeigu tokių atvejų pasikartotų daugiau, kad Lietuva turėtų nuolatinę veikiančią sistemą, kad nereikėtų ieškoti sprendimų ad hoc“, – sakė užsienio reikalų ministras.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių