Grupei Seimo narių siūlant nuo 2026 metų apriboti plynuosius miškų kirtimus pasienyje ir pakelėse tam tikru atstumu nuo Rusijos ir Baltarusijos sienos, Aplinkos ministerija (AM) siūlo Vyriausybei švelnesnį variantą.
Seimo pirmininko pavaduotoja Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vyriausybės planus įsteigti Maisto tarybą. Ji teigia abejojanti efektyviais tarybos veiklos rezultatais.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) siūlo Vyriausybei pritarti pakeitimams, kad valstybinėse profesinio mokymo įstaigose nuo šių metų rugsėjo būtų draudžiama mokyti ne lietuvių kalba. Tačiau būtų numatytos išimtys, kada mokymas galėtų vykti kitomis kalbomis.
Tris kadencijas į Seimą Prienų rajone rinktas ir žemės ūkio ministru dirbęs Andrius Palionis teigia sutikęs užimti žemės ūkio viceministro postą. Kiti kandidatai į viceministrus kol kas viešai neįvardijami.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo Seimui nesvarstyti vadinamojo pieno įstatymo, nors ir pritaria siekiui užtikrinti labiau sąžiningus santykius tarp pieno pirkėjų ir pardavėjų.
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija, kaip ir Audito komitetas, paragino Energetikos ministeriją laikinai sustabdyti vykstantį antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursą.
Daugiau nei trečdalis valstybinės reikšmės kelių yra blogos būklės, o dauguma jų remonto darbų 2021–2023 metais vėlavo, sako Valstybės kontrolės (VK) atstovas. Tuo metu „Via Lietuvos“ vadovas tikina, kad strateginių kelių statyba ar atnaujinimas nevėlavo.
Kyjivui paprašius Ukrainoje dislokuoti kai kurių Vakarų šalių, tame tarpe ir Lietuvos karius, šiuo klausimu būtų kalbamasi su sąjungininkais ir Lietuvos vėliava ten būtų, sako užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys.
Nuo šių metų balandžio startuoliai turės atitikti naują kriterijų – turėti didelį inovacijomis grįstą verslo plėtros potencialą. Valstybė labiau skatins būtent tokias įmones.