Komisijoje dirbantys parlamentarai turėtų apibendrinti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT), Lietuvos energetikos agentūros (LEA) ir „Ignitis grupės“ apie projektą pateiktus duomenis ir spręsti dėl tolesnių veiksmų, skelbia Seimo Komisijų skyrius.

Tarp svarbiausių projekto vertinimo aspektų – apie 50 mln. eurų investicijų panaudojimas, projekto pažanga bei rizikos, susijusios su finansinių įsipareigojimų pasidalijimu tarp partnerių –  „Ignitis grupės“ antrinės bendrovės „Ignitis Renewables“ bei pasaulinės jūrinių vėjo parkų vystymo kompanijos „Ocean Winds“.

Skelbiama, kad komisijos nariams kilo klausimų, dėl ko pagrindinę finansinę atsakomybę prisiima tik „Ignitis Renewables“, nors projektas vystomas jungtinės veiklos pagrindu. Todėl kai kurie komisijos nariai abejoja, ar dabartinis veiklos modelis užtikrina proporcingą rizikų pasidalijimą bei skaidrų viešųjų įsipareigojimų vykdymą

Komisija spręs, kokių tolesnių veiksmų gali reikėti siekiant užtikrinti, kad projektas būtų įgyvendinamas skaidriai, efektyviai ir atitiktų viešąjį interesą.

Komisijos pirmininkas, „Nemuno aušros“ frakcijos atstovas Aidas Gedvilas praėjusią savaitę pranešė, kad komisijoje svarstoma inicijuoti Seimo nutarimo projektą, kuriuo būtų siūloma Valstybės kontrolei atlikti finansinį ir veiklos auditą, siekiant įvertinti „Ignitis grupės“ antrinės įmonės „Ignitis Renewables“ finansinį dalyvavimą projekte ir jo atitikimą viešajam interesui.

Energetikos grupė vasarį metiniame pranešime pripažino, jog Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės, arba žaliojo vandenilio projektams bei dėl to sumažėjus galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis, gali kilti sunkumų finansuojant jos vystomą maždaug 3 mlrd. eurų vertės 700 megavatų (MW) galios jūrinį vėjo parką.

Todėl 2030 metais dabar numatyta komercinė jo veiklos pradžia gali vėluoti iki penkerių metų.

Be valstybės pagalbos vystomo pirmojo vėjo parko jūroje konkursą „Ignitis grupės“ bendrovė „Ignitis renewables“ 2023 metais laimėjo kartu su partnere „Ocean Winds“. Už teisę vystyti projektą jos sumokėjo 20 mln. eurų mokestį valstybei, dar 30 mln. eurų išleista jūros dugno tyrimams, studijoms, darbuotojų darbo užmokesčiui.

Lietuva Baltijos jūroje iki 2030 metų planavo pastatyti du jūrinius vėjo parkus, kurie užtikrintų maždaug pusę dabartinio šalies elektros poreikio.