Seimas spręs, ar įpareigoti reguliuotoją vertinti Telecentro paslaugų LRT kainas

Parlamentarai antradienį bendru sutarimu pritarė, kad Seimas pradėtų svarstyti tai numatančias Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) įstatymo pataisas.

Pasak pataisas įregistravusio Seimo Ekonomikos komiteto pirmininkas konservatorius Kazys Starkevičiaus, šiuo metu nėra aiškiai reglamentuota, kaip RRT turi prižiūrėti nacionaliniam transliuotojui teikiamas Telecentro paslaugas. 

„Siekiant užtikrinti efektyvų Telecentro paslaugų LRT kainų pagrįstumo vertinimą ir patirtų sąnaudų kompensavimą, įstatymo projektu siekiama pavesti Ryšių reguliavimo tarnybai tikrinti Telecentro teikiamų  LRT paslaugų kainų pagrįstumą“, – Seime pristatydamas pataisas teigė K. Starkevičius.

„Tokiu atveju įkainiai būtų prižiūrimi Ryšių reguliavimo tarnybos“, – pridūrė Seimo narys.

K. Starkevičius anksčiau teigė, kad RRT panaikinus televizijos transliacijų perdavimo antžeminiais tinklais reguliavimą, nuo 2025 metų Telecentras nebeprivalės savo apskaitos tvarkyti pagal ryšių rinkos reguliuotojo reikalavimus bei teikti jam su sąnaudų apskaita susijusią informaciją apie centro finansinę padėtį. Tuo metu RRT dėl šių pokyčių nebeturi pagrindo inicijuoti Telecentro nepriklausomą auditą.

Kaltindamas Telecentrą nesąžininga kainodara ir piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, nacionalinis transliuotojas prašė teismo grąžinti 326,7 tūkst. eurų.

 

„Įstatymo projekte siekiama aiškiai įtvirtinti pareigą RRT tikrinti Telecentro teikiamų LRT paslaugų kainų pagrįstumą. Priėmus įstatymo projektą bus sukurtas teisinis aiškumas ir užtikrinamas nepriklausomo elektroninių ryšių rinkos reguliuotojo vaidmuo skaidriai ir pagrįstai nustatant Telecentro teikiamų LRT paslaugų kainas“, – teigiama pataisų aiškinamajame rašte.

Toliau projektas bus svarstomas Seimo Ekonomikos ir Kultūros komitetuose, o į posėdžių salę sugrįš spalio 15 dieną.

Liepos pradžioje K. Starkevičius pabrėžė, kad RRT rodė per mažai pastangų Telecentro ir LRT ginče dėl kainų. Komitetas problemą tuomet žadėjo aptarti su Kultūros komitetu ir pateikti siūlymus, kaip ją spręsti. 

LRT vadovė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, be kita ko, Seimo komitete teigė, kad Telecentro paslaugos per artimiausius 10 metų nacionaliniam transliuotojui brangs beveik 60 proc.

Savo ruožtu, Telecentro vadovo Remigijaus Šerio teigimu, 2015 metais Telecentras investavo daugiau negu 2 mln. eurų ir pastatė naują LRT programų siutimo tinklą, o šias investicijas reikia atpirkti.

Kaltindamas Telecentrą nesąžininga kainodara ir piktnaudžiavimu dominuojančia padėtimi, nacionalinis transliuotojas prašė teismo grąžinti 326,7 tūkst. eurų – juos LRT traktavo kaip permoką už 2021 metais suteiktas signalų perdavimo paslaugas. Vilniaus apygardos teismas birželį šį nacionalinio transliuotojo ieškinį atmetė.

Pasak teismo, RRT taryba, remdamasi 2022 metais atliktu Telecentro auditu, konstatavo, jog bendrovės pajamos už LRT suteiktas paslaugas 2021 metais buvo mažesnės nei dėl to patirtos sąnaudos. Anot Telecentro, jas labiausiai didino parduotas „Mezon“ verslas, brangesnė elektra, tik LRT skirto turto ir jo aptarnavimo išlaidos (dėl tinklų plėtros Alytuje bei Lazdijuose padidėjusio radijo siųstuvų skaičiaus, „LRT Lituanica“ ir „LRT Klasika“ transliacijų), didesnis darbo užmokestis ir pabrangę resursai. 

Liepą baigus galioti Vyriausybės sprendimui, įpareigojusiam Lietuvos radijo ir televizijos centrą (Telecentrą) teikti signalų perdavimo paslaugas visuomeniniam transliuotojui – Lietuvos radijui ir televizijai (LRT), Susisiekimo ministerija siūlo dar dešimtmetį įpareigoti Telecentrą tokiomis pat sąlygomis teikti LRT šias paslaugas.