- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos pramonė jau jaučia krizės užuomazgas. Krenta užsakymai, trumpėja ir užsakymų laikas. Sausį išvežta ir mažiau lietuviškos kilmės prekių į užsienį nei pernai tuo pačiu metu. Yra ir daugiau nerimą keliančių ženklų – investuotojų susidomėjimas Lietuva mažėja. Ekonomistai dėl to beda pirštu į valdžią, pasakojama LNK reportaže.
Šioje gamykloje 60 žmonių komanda ir automatizuotos mašinos gamina baldų detales ir plokštes. Kas mėnesį iš čia iškeliauja 20 baldų detalėmis pakrautų sunkvežimių. Ir kol kas ženklų, kad darbų tempai kristų, nėra.
„Sausis ir vasaris buvo geri, kovas irgi nusimato neblogas. Ir toliau mūsų pagrindiniai užsakovai sako, kad aprūpins mus darbais bent jau artimiausius pora mėnesių“, – sakė UAB „Pats sau baldžius“ gamybos vadovas Dmitrijus Špitaliovas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tačiau daliai verslininkų turėti užsakymų tik dviem mėnesiams į priekį nėra gerai. Pramonininkų konfederacijos vadovas sako, kad užsakymų skaičius ėmė trauktis. Trumpėja ir užsakymo laikas.
Nauji investuotojai nebesidomi Lietuva. Mes labai nuskambėjome, kaip paskelbėme karą Kinijai. Kitas dalykas – energijos kainos. Pernai metų antrąjį pusmetį jos buvo didžiausios Europoje.
„Tarkime, jei praeitų metų rudenį užsakymų vidurkis buvo 6–9 mėnesiams, tai dabar tas užsakymų skaičius sutrumpėjo iki trijų mėnesių. Ir tai kelia nerimą. Įmonės pradeda svarstyti, kas būtų, jei tie užsakymai sustotų“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.
Krenta ir gamybos apsukos. Anot Valstybinės duomenų agentūros, pramonės gamybinių pajėgumų panaudojimas vasarį 10 proc. mažesnis nei pernai tuo pačiu metu.
„Mes bandome optimizuoti savo gamybą, kad sumažintume gamybos kaštus. Galbūt pagreitinti kažkokius procesus, kad su mažesnėmis sąnaudomis galėtume pagaminti daugiau produkcijos“, – komentavo D. Špitaliovas.
„Ir palūkanų normos kyla, prieiga prie kapitalo mažėja, kai turime karą Ukrainoje, kai turime uždarytą visą rytinį flangą, dėl ko neatvyksta žaliavos“, – svarstė V. Janulevičius.
Kuo mažiau užsakymų į priekį, tuo įmonėms sunkiau eksportuoti ir į kitas šalis. Anot ekonomisto, sausį išvežta kone 5 proc. mažiau lietuviškos kilmės prekių nei pernai tuo pačiu metu.
„Beveik visuose pagrindiniuose lietuviškos kilmės prekių eksporto rinkose mes matome arba labai akivaizdų eksporto augimo sulėtėjimą, arba kai kuriose rinkose matome netgi eksporto mažėjimą, tarkim, į Vokietiją“, – savo įžvalgomis pasidalino ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Anot A. Izgorodino, šiemet sausį mažiau parduota ne tik Vokietijai. Į Prancūziją eksportas esą krito trečdaliu. Panašiai tiek – ir į Jungtinę Karalystę bei Daniją. O į Belgiją lietuviškų prekių siunčiama perpus mažiau. Ar tai krizės užuomazgos, ministerija neatsako.
„Vasario mėnesį mes jau jautėme sumažėjusią lietuviškų prekių paklausą užsienyje, pavyzdžiui Vokietijoje ir kitose šalyse. T. y. mūsų pagrindinėse eksporto rinkose. Aš situacijos nedramatizuočiau, bet tarptautinis kontekstas iš tikrųjų išlieka labai trapus. Na, turime likti budrūs“, – konstatavo Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Vasario mėnesį mes jau jautėme sumažėjusią lietuviškų prekių paklausą užsienyje.
Tačiau pramonėje yra ir daugiau nerimą keliančių ženklų. Nauji investuotojai nebežiūri į Lietuvą. Ekonomistas Sigitas Besagirskas rodo grafiką, kaip investicijos pernai liepą akivaizdžiai ėmė kristi.
„Nauji investuotojai nebesidomi Lietuva. Ir kol kas tos investicijos, kurios statistiškai dar matomos, tai yra ankstesnių susitarimų pasekmė“, – savo pastebėjimus išsakė S. Besagirskas.
Pramonės gamybos ir eksporto apimtis tiesiogiai veikia globalūs iššūkiai. O štai investicijas, anot S. Besagirsko, išbaidė pati valdžia.
„Mes labai nuskambėjome, kai paskelbėme karą Kinijai. Kitas dalykas – energijos kainos. Pernai metų antrąjį pusmetį jos buvo didžiausios Europoje. Ir taip pat – infliacija, kuri pernai buvo didžiausia Europoje. Tai indikuoja, kad mūsų Vyriausybė nesusitvarkė su tais iššūkiais“, – teigė S. Besagirskas.
Kiek jau sulaukta investicijų šiemet nei statistikai, nei „Investuok Lietuvoje“ duomenimis nesidalina. O įmonės skundžiasi, kad investicijų nesulaukia ne tik iš užsienio kompanijų.
„Galbūt sprendimai šiek tiek pristabdo tas investicijas, kadangi yra skirta labai mažai lėšų paramai“, – aiškino D. Špitaliovas.
Pernai į Lietuvą investavo 26, o užpernai – 27 užsienio kompanijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Vikonda grupė“ savo darbuotojų vaikams dovanojo šventę4
Šeimyniškumą puoselėjanti „Vikonda grupė“ vasarą pasitiko šventiškai – Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga gausų būrį savo darbuotojų atžalų bendrovė pirmą kartą pakvietė aplankyti tėvelių darb...
-
Teismas: užkrėstą mėsą įvežusi „Baltic Foods“ nubausta teisingai, bet baudos išvengs11
Mėsa ir jos produktais prekiaujanti Vilniaus įmonė „Baltic Foods“ teisingai, bet pavėluotai nubausta už salmonelėmis užterštos paukštienos įvežimą, todėl 700 eurų baudos mokėti neprivalo, panaikintas ir jai skirtas įsp...
-
„Amber Grid“: prokurorai atlieka ikiteisminį tyrimą dėl dujotiekio į Lenkiją detalių
Vilniaus apygardos prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą dėl pernai Lietuvą ir Lenkiją sujungusio magistralinio dujotiekio (GIPL) jungiamųjų detalių, penktadienį pranešė dujotiekį valdanti bendrovė „Amber Grid“. ...
-
„Schüco LivIng“ – kodėl tai, ko gero, geriausi langai rinkoje?
Šiuolaikiniame pasaulyje galime sau leisti ir norime ieškoti tik to, kas kokybiška. Ypač kai kalbame apie būstą, komfortas, saugumas ir taupumas energijos sąnaudų prasme – labai svarbūs dalykai. Kas prisideda prie visų &scaron...
-
„Lidl“ prekybos tinklui Lietuvoje – septyneri: sėkmingos karjeros istorijomis dalijasi darbuotojai15
„Lidl Lietuva“ šiemet švenčia jau 7-ąjį įmonės gimtadienį. Veiklą Lietuvoje 2016 m. pradėjęs „Lidl“ prekybos tinklas į mažmeninės prekybos rinką įnešė nemažai pozityvių pokyčių, vienas kurių &nda...
-
Galvosūkis įmonėms: kaip stiprinti darbuotojų įsitraukimą?1
Darbuotojų įsitraukimas, pandemijos pradžioje šovęs į aukštumas, pastaraisiais metais rekordiškai nukrito. Pasauliniai tyrimai rodo, kad 2022 m. darbuotojų įsitraukimas sumenko labiausiai per visą įsitraukimo tyrimų laikotarpį. ...
-
„Citus“ ekspertai: „nauja normalybė“ būsto rinkoje ir augimo ženklai1
Išankstiniais nekilnojamojo turto projektų valdymo ir NT paslaugų kompanijos „Citus“ analitikų duomenimis, gegužę Vilniuje susitarta dėl 252 naujų butų ir kotedžų (antras geriausias rezultatas šiemet), o laikinojoje sostin...
-
NŽT profsąjunga reikalauja vadovo pasitraukimo, geresnių sąlygų – žada streiką10
Nacionalinės žemės tarnybos (NŽT) darbuotojų profesinė sąjunga reikalauja laikinojo vadovo atsistatydinimo, geresnių darbo sąlygų ir didesnių atlyginimų, o jei šie reikalavimai nebus įvykdyti, žada streikuoti. ...
-
Būsimiesiems inžinieriams – piniginės stipendijos
Vakarų laivų gamyklos įmonių grupė, skatindama jaunimą rinktis su inžinerine pramone susijusias profesijas, įsteigė pinigines stipendijas. Jos skiriamos Klaipėdos Pauliaus Lindenau mokymo centro moksleiviams, norintiems įgyti laivų korpusų surink...
-
„Tele2“ mažina populiariausių interneto ir 5G planų kainas5
Didžiausias mobilaus ryšio operatorius Lietuvoje „Tele2“ mažina populiarių interneto ir pokalbių planų kainas savo klientams. Dabar klientai už kasdienes ryšio paslaugas net iki dvejų metų mokės mažiau. ...