„Greičiausiai atvykimo funkciją turėsime perkelti į naują statinį – klausimas, kur jis bus, kaip atrodys ir kaip bus integruotas. Bet manau, kad jeigu mes neturime galimybės to senojo pastato nugriauti, nes jis turi kultūrinę vertę, mes greičiausiai ieškosime būtų, kaip tą pastatą panaudoti kitoms reikmėms“, – interviu BNS sakė S. Bartkus.

Anot jo, augant keleivių srautams, ilgainiui juos aptarnauti šiame terminale bus neįmanoma.

„Ieškome tų sprendinių, ką turime padaryti su atvykimu, nes, kaip ir keleiviai, ne vienas gali patirti nepatogumus, nes reikia keisti aukštą, kuriame esi, kelis kartus ir vaikščioti koridoriais, tiek turime atvykimo terminalą, kuris netenkina šiuolaikinių poreikių. Čia galima diskutuoti dėl jo meninės vertės, kiekvienas galime turėti savo nuomonę, bet mes žiūrime labiau pragmatiškai iš oro uosto funkcinės vertės“, – sakė S. Bartkus.

„Mums sunku tą funkciją atvykimo įgyvendinti ir skurdo sąlygomis turime tą patirtį bandyti sukurti kuo įmanoma geresnę, bet galų gale ten tiesiog per mažai vietos. Jei mes projektuojame 4,5 mln. keleivių šiemet, o po kelių metų 5-6 mln., tai fiziškai tam nėra vietos“, – pridūrė jis.

Anot S. Bartkaus, senajame pastate galėtų įsikurti prekyvietės, kavinės, aviacijos muziejus, erdvės kūrybai, konferencijoms.

Pasak Lietuvos oro uostų vadovo, naujas keleivių atvykimo terminalo pastatas galėtų atsirasti per penkerius metus.

Susisiekimo ministras Marius Skuodis 2021 metais yra sakęs, kad beveik prieš septynis dešimtmečius pastatytas atvykimo terminalas neatitinka šiandienos poreikių, todėl turėtų būti griaunamas ir statomas naujas. Anot jo, pastato rekonstrukcija būtų dukart brangesnė nei naujo statyba.

Tačiau pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą, todėl Kultūros paveldo departamentas nematė argumentų, kodėl jis galėtų būti nevertingas ir išbrauktas iš saugomų objektų sąrašo.

Vilniaus oro uosto atvykimo terminalas pastatytas 1954 metais, 1984 metais jis įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.