Pajūriui – dvokiančio dumblo dozė iš Kauno

Skyrė 900 eurų baudą

Šalia šios įmonės Dumpių kaime įsikūrę gyventojai seniai kelia klausimą dėl įmonės skleidžiamų kvapų.

"Pabodo mums kvėpuoti smarve. Kreipėmės kur tik įmanoma, prašėme aplinkosaugininkų, Visuomenės sveikatos centro, savivaldybės pagalbos. Ši įmonė bausta ne kartą, tačiau baudų nemoka ir nepaiso jiems skiriamų privalomųjų įpareigojimų", – dienraščiui skundėsi vietos gyventojai.

Gyventojai kreipėsi į aplinkos viceministrą Algirdą Genevičių. Šis pavedė klaipėdiečiams aplinkosaugininkams atlikti planinį įmonės patikrinimą.

Paaiškėjo, kad pagamintas kompostas laikomas nepaisant atliekų tvarkymo zonų, jis buvo sukrautas gretimoje teritorijoje. Patikrinimo metu nustatyta, kad esant gausiam kritulių kiekiui lietaus nuotekos plaukia į svetimas teritorijas.

Nustatyta, kad įmonė darė tik du komposto kokybės tyrimus, nors pagal kaupų uždengimo korteles matyti, kad per metus buvo atlikta 15 kompostavo procesų.

Kyla klausimas, kodėl aplinkosaugininkai aptiko tik dviejų tyrimų pažymas, kai jų turėjo būti penkiolika?

"Ar nėra taip, kad tyrimui pateikiami kelis kartus kokybiškesni mėginiai, nei yra iš tikrųjų?" – retoriškai klausė Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos narys M.Šilininkas.

"Atlikti trys tyrimai, nežinau, kodėl jie rado tik du", – įtikinėjo E.Stakė.

Įmonės gamybos direktorius jau turėjo sumokėti administracine tvarka skirtą 900 eurų baudą, jam duotas naujas privalomasis nurodymas nustatytiems pažeidimams pašalinti, nes dar pavasarį pateiktų nurodymų įmonė neįvykdė. Pernai vadovas baustas 579 eurų bauda.

Nurodymų nepaiso

Panaši situacija susiklostė ir praėjusiais metais. Įmonė buvo tikrinta ne kartą, aplinkosaugininkai vieną po kito teikė privalomuosius nurodymus. Pernai buvo nustatyta, kad įmonė viršijo lakiųjų durpių ir neapdorotos medienos pelenų kiekius 61,38 tonos nei nustatyta leidime.

Iš viso nuo 2014 m. pabaigos iki šių metų vasaros vidurio įmonei duoti 4 privalomieji nurodymai, iš kurių du buvo įvykdyti, bei net 4 kartus buvo skirtos administracinės baudos, teikta pretenzija 978,35 euro žalai atlyginti.

Naikins kvapus

"Branda Lt" gamybos direktorius kritikos strėles stengėsi atremti žadėdamas, kad netrukus situacija pasikeis iš esmės.

"Bendradarbiaujame su mokslininkais ir ketiname įsirengti naują technologiją, kuri leis suvaldyti gyventojų nusiskundimų sulaukiančią kvapų problemą. Kvapai yra labai subjektyvus dalykas. Kažkam smirda, kažkam – ne. Tačiau ne mes vieninteliai esame šių kvapų skleidėjai. Tai yra tokia gamybinė zona, kur panašių įmonių yra ir daugiau", – aiškino E.Stakė.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė aiškino, kad rugpjūčio 26 d. buvo užfiksuoti aplinkoje tvyrantys kvapai. Prieš tai kvapai buvo tikrinti liepos 2-ąją.

"Mes ir vėl gavome skundą. Skundžiasi jau kiti gyventojai", – pastebėjo A.Šlepetienė.

Tręšti po truputį atsisako

Aiškindamas, kokia technologija naudojama komposto gamyboje, E.Stakė tikino, kad sukrauti komposto kaupai tik vieną valandą karšto oro srautu yra kaitinami iki 70 laipsnių temperatūros, kad žūtų patogeninės bakterijos. Tačiau toliau dumblas nėra kaitinamas, esą taip sudegtų visa organika.

"Tos sunkiųjų metalų normos, kurios randamos dumble, yra šimtus kartų mažesnės nei leidžiamos normos komposte", – įtikinėjo E.Stakė.

A.Kairys teigė, kad tręšimo kompostuotu dumblu planai yra rengiami ir kontrolės mechanizmas veikia puikiai.

"Šiuos planus rengia Palangos, Kretingos ir net Nidos nuotekų valyklos. Iš Neringos dumblas vežamas į Kretingos rajoną. Šis dumblas naudojamas tręšimui. Pagal tai, kiek yra maistinių medžiagų tonoje dumblo, paskirstomi dumblo kiekiai ūkininkų laukuose", – aiškino A.Kairys.

Tačiau ne kiekvienu dumblu galima tręšti visas kultūras.

"Yra kelios dumblo kategorijos. Prieš parengiant planą, būtina atlikti dumblo tyrimus", – tvirtino A.Kairys.

Kitose Europos šalyse jau stengiamasi atsisakyti laukų tręšimo dumblu technologijos.

"Net ir dumblo deginimas nėra panacėja. Sunkieji metalai patenka į atmosferą ir atgal grįžta į visų mūsų plaučius. Išpilti tokį dumblą ant kultūrų, kurias po to mes suvalgysime, taip pat nėra gudru. Ieškoma naujų technologijų. Tokiu dumblu leidžiama tręšti tik pakelėse auginamus krūmus, medžius ir kitus augalus, kurių funkcija yra apsauginė", – pastebėjo Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.