Pajūriui – dvokiančio dumblo dozė iš Kauno

Laikys iki pavasario?

Oficialiai teigiama, kad džiovintas dumblas yra kompostuojamas. Tuomet, virtęs esą puikia trąša, jis gabenamas miško sodinukams ar daržovių laukams tręšti. Tačiau realiai toks procesas įmanomas tik labai trumpu pavasario sezono metu. Nuo lapkričio 15-osios iki balandžio 1-osios draudžiama skleisti organines trąšas, mėšlą ir srutas ant įšalusios, įmirkusios ir apsnigtos žemės.

Paaiškėjo, kad į pajūrį kauniečių nuotekų dumblas turėtų pajudėti kaip tik tuo momentu, kai juo laukai nebegali būti tręšiami.

"Mes kompostuojame dumblą ir laikome jį kaupuose. Maišome dumblą su kitomis atliekomis", – tikino E.Stakė.

Kur šį dumblą dės visą šaltąjį sezoną, verslininkai nedetalizavo.

Trąša su metalais

Tačiau Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos narys Mindaugas Šilininkas pasidalijo skandalingomis įžvalgomis apie dumblo kompostavimo technologijas.

"Biologiškai skaidžių atliekų kompostavimo metu pagal technologiją 14 dienų turi būti išlaikoma 65 laipsnių temperatūra. O to kompostuojant džiovintą dumblą pasiekti neįmanoma. Nes pats dumblas yra džiovintas, todėl puvimo procesas nevyksta. Kyla klausimas, su kokia struktūrine medžiaga yra maišomas dumblas? Realiai tai šis dumblas atskiedžiamas. Tačiau nutylimas tas faktas, kad dumble yra sunkiųjų metalų, o kompostavimo metu jie niekur neišgaruoja", – pastebėjo M.Šilininkas.

Peržvelgus įmonės "Kauno vandenys" viešai prieinamą informaciją, matyti, kad dumble randama fosforo, kalio, gyvsidabrio, kadmio, chromo, vario, švino, nikelio, cinko.

Kadmis pasižymi kancerogeniniu poveikiu. Jis gali sukelti plaučių, gimdos gleivinės, šlapimo pūslės ir pieno liaukų, kitų organų vėžį. Šis metalas yra pavojingas, turi savybę kauptis inkstuose, kepenyse ir kituose vidaus organuose. Iš mūsų organizmo jis pasišalina tik per 10–30 metų.

Kitas metalas, aptinkamas dumble, yra gyvsidabris. Jis nuodingas visoms gyvybės formoms. Tai sunkusis metalas, netirpstantis vandenyje, tačiau garuojantis bet kokioje temperatūroje, net žemesnėje nei nulis laipsnių.

Jei palygintume įmonių "Kauno vandenys" ir "Klaipėdos vanduo" sunkiųjų metalų rodmenis dumble, matyti, kad kauniečių dumblo kilograme aptinkama 1,05 mikrogramo (µg) gyvsidabrio, kadmio – 3 µg. Klaipėdiečių dumble randama 0,63 µg gyvsidabrio, o kadmio – 1,19 µg.

Chromo kauniečių dumble užfiksuojama 92,5 µg, o klaipėdiečių – 50,06 µg.

Įžvelgia aferą

Ar visa ši puokštė sunkiųjų metalų nekels grėsmės aplinkinių sveikatai?

Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos narys M.Šilininkas įsitikinęs, kad nuotekų dumblo komposte sunkiųjų metalų normos gali būti ir kur kas didesnės nei deklaruojama.

"Aplinkos ministerija yra aiškiai pasakiusi, kad dumblo kompostas – atlieka. Mano galva, džiovinto dumblo kompostavimo realizavimas yra aplinkosauginė afera. Norint tokiu dumblu tręšti laukus, reikia parengti tręšimo dumblu planus, kurie derinami su savivaldybėmis ir aplinkos apsaugos agentūromis. Bet ar kas nors kontroliuoja, ar tokie tręšimo planai tikrai yra rengiamai, o gal visas šis dumblas išvažiuoja nežinia kur?" – retoriškai klausė M.Šilininkas.

Komposto neįsiūlo

Analizuojant tolimesnį organine trąša vadinamo dumblo komposto realizavimo kelią išaiškėja dar įdomesnių dalykų. Pasirodo, šio organinio gėrio niekas nenori imti net už dyką. Įmonės "Branda Lt" ūkininkams siūlomas kompostas kainuoja vos 15 eurų už toną. Tačiau žaliojo verslo atstovams tenka su žiburiu ieškoti ūkininkų, kurie sutiktų pirkti šį produktą.

"Mes išvežame dalį komposto į Mažeikių rajoną, ten jį perka vienas ūkininkas. Dar tręšiami laukai Šilutės rajone. Užsakovų sunku rasti", – pripažino E.Stakė.

Tai aiškinama didelėmis šios trąšoms įterpimo į gruntą sąnaudomis. Ūkininkai mieliau renkasi mineralines trąšas, kurias tereikia išberti ant laukų.

Teršalų normos šokiruoja

Vis dėlto verta pastebėti, kad pagal šiuo metu galiojančias normas paruoštame komposte leidžiami šimtai mikrogramų sunkiųjų metalų. Kadmio kilograme komposto gali būti 20 µg. Chromo leidžiama norma – 400 µg, nikelio – 300 µg. Švino gali būti net 750 µg, vario – 1 tūkst. mikrogramų. O štai kilograme komposto gyvsidabrio gali būti ne daugiau nei 8 µg.

"Ribojamas tik komposto kiekis. Į hektarą galima išpilti apie 2 –2,5 tonos dumblo. Ir tai galima daryti tik kas trejus metus. Norint paskleisti visą "Kauno vandenų" atiduotą dumblą, reikia turėti apie 6 tūkst. hektarų dydžio plotą", – kalbėjo M.Šilininkas.

Tačiau E.Stakė atkreipė dėmesį į tai, kad sunku rasti duomenų, kokiomis realiomis sunkiųjų metalų dozėmis ūkininkai tręšia laukus, rinkdamiesi mineralines trąšas.

"Ar kas nors susimąsto ir aiškinasi, ko galima rasti trąšose? Niekas nesuka sau galvos", – pastebėjo E.Stakė.

Maišo su pelenais

Dar vienas momentas, kuris gali kelti nerimą, – dumblo maišymas su pelenais, kuriuose taip pat yra sunkiųjų metalų.

Įmonės "Branda Lt" gamybos direktorius E.Stakė tikino, kad kompostavimui naudojami tik tokie pelenai, kuriuose sunkiųjų metalų normos neviršijamos. Tačiau esą fakto, kad jų pelenuose yra, nuneigti neįmanoma.

"Pelenus realizuoti atiduodanti įmonė privalo pateikti tyrimų protokolus. Mes naudojame tik biokuro pelenus", – tikino įmonės atstovas.

Redakcijai E.Stakė pateikė praėjusių metų gruodžio mėnesį atliktų pelenų tyrimų duomenis bei šiemet kovą atliktų tyrimų skaičius.

"Vienintelis dalykas, kuris užkliuvo aplinkosaugininkams, yra rastas padidintas kiekis benzapireno. Leidžiama ne daugiau nei 0,5 µg, o rasta 0,70 µg", – tikino E.Stakė.

"Įmonė "Branda Lt", priimdama pelenus, kurių užterštumas benzapirenu viršija normą 1,4 karto, nesilaikė Aplinkos apsaugos įstatymo normų", – akcentavo Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento vadovas A.Kairys.