- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Lidl“ pirkėjai jau žino, kad Lietuvoje pagaminti privačių prekybos tinklo prekės ženklų produktai žymimi „Pagaminta Lietuvoje“ simboliu.
Atsižvelgdamas į tai, kad mūsų šalies gyventojai itin vertina ir didelį dėmesį skiria lietuviškai produkcijai, dabar „Pagaminta Lietuvoje“ tapo ir nauju prekės ženklu, vienijančiu tradicinės receptūros lietuviškus produktus. Kuo jie ypatingi – atskleidžia ekspertai.
Esame ištikimi vietinei produkcijai
„Mus natūraliai traukia patiekalai, pamėgti dar vaikystėje, ir produktai, kurių skonis mums gerai pažįstamas. Todėl šiandien, turint tokį platų maisto asortimento pasirinkimą, tradiciniai lietuviški produktai turi ypatingą reikšmę – tai unikali mūsų istorija ir skoniai, grąžinantys į jaukią aplinką bei primenantys, kas yra svarbu ir prasminga“, - sako „Lidl Lietuva“ pirkimų departamento vadovas Linas Baltušis.
Tam, kad vartotojai lengvai atpažintų taip mėgstamą Lietuvoje pagamintą produkciją, prekybos tinklas „Lidl“ žymi ją specialiu ženkliuku „Pagaminta Lietuvoje“. Tai yra kelrodis pirkėjams ir kartu informacija apie tai, kurie privataus prekybos tinklo prekės ženklų produktai yra pagaminti mūsų šalyje.
Daržovės, mėsa, žuvis, duonos ir pieno gaminiai, mineralinis vanduo, gira ir kitų kategorijų prekės į parduotuves atkeliauja iš aukščiausius kokybės standartus atitinkančių Lietuvos gamintojų ir augintojų. Tačiau atskiru prekės ženklu „Pagaminta Lietuvoje“ pažymėti produktai yra išskirtiniai tuo, kad pasižymi tradicine mūsų šalies receptūra ir todėl savo skoniu yra itin gerai pažįstami kiekvienam.
Prekės ženklas „Pagaminta Lietuvoje“ vienija itin tradicinio lietuviško skonio produktus bei patiekalus, mūsų šalyje vartojamus nuo seno: sviestą, grietinę, varškę ir varškės sūrį, rūkytus mėsos gaminius, girą, sriubas ir kitus jau paruoštus vartoti patiekalus, kurių skoniai sukelia nostalgiją.
„Atsižvelgdami į tai, kad pirkėjai itin vertina mūsų krašto produkciją, nuo pat veiklos šalyje pradžios puoselėjame santykius su partneriais Lietuvoje. Kai kurių kategorijų prekės, pavyzdžiui, lietuviški pieno produktai, jau pamėgti bei įvertinti ir už šalies ribų. Tuo tarpu prekės ženklas „Pagaminta Lietuvoje“ vienija itin tradicinio lietuviško skonio produktus bei patiekalus, mūsų šalyje vartojamus nuo seno: sviestą, grietinę, varškę ir varškės sūrį, rūkytus mėsos gaminius, girą, sriubas ir kitus jau paruoštus vartoti patiekalus, kurių skoniai sukelia nostalgiją. Visus šio prekės ženklo produktus mūsų pirkėjai parduotuvėse gali patogiai rasti vienoje vietoje“, –teigia L. Baltušis.
Kulinarinis paveldas
Lietuvos rinkoje atsirandant vis daugiau prekių bei kitų šalių maisto produktų, kintant maisto madoms, įsigalint tolimųjų kraštų restoranams, mūsų šalies gyventojai lieka ištikimi vietoje užaugintiems ir pagamintiems produktams. Etnologė, tradicinių lietuvių valgių knygos „Metai už stalo“ autorė Nijolė Marcinkevičienė mano, kad tai lemia ne tik patriotiškumas ar potraukis nostalgijai, bet ir tvirtas bei pastovus lietuvio būdas.
„Kulinarinis paveldas yra neatsiejamas nuo mūsų tautos istorijos. Lietuviai nuo seno užsiėmė žemdirbyste bei gyvulininkyste, todėl svarbiausią vietą lietuviškoje virtuvėje visad užėmė mėsa, grūdai, bulvės, pienas ir jo produktai, daržo, sodo ir miško gėrybės. Lietuvos tradicinė virtuvė gali didžiuotis valgių gausa ir jų gamybos įvairove. Joje turime visko: nuo saldžių, sūdytų, rūkytų sūrių, grietininio naminio pasūdyto sviesto iki saldžių ar rūgščių sriubų, ragaišių bei tikros naminės giros“, – sako N. Marcinkevičienė.
Pasak etnologės, daugelis lietuviškų valgių mums yra brangūs, nes juos perėmėme iš savo tėvų bei senelių. Esame linkę ieškoti tų pačių produktų, kurie mums gerai pažįstami ir įprasti. Todėl, kaip ir anksčiau – ant daugelio kasdienio stalo ir dabar rasime juodos ruginės duonos, varškės sūrio, riebios grietinės ar rūkytų mėsos gaminių.
„Dažnas lietuvis ir šiandien mielai gardžiuojasi cepelinais, skilandžiu, vėdarais, raugintomis daržovėmis, koldūnais, sriubomis. Kai kuriuos jau paruoštus šiuos patiekalus galima įsigyti prekybos centruose – ir tai yra nuostabu. Savo šalies tradicinius valgius turime saugoti kaip išskirtinį paveldą. Vertinkime ir saugokime savo lietuvišką virtuvę, tuomet ji bus brangi ir mūsų vaikams. Domėkimės tradiciniais patiekalų ruošimo būdais – tradicijas svarbu puoselėti ir branginti, kad jos išliktų gyvos ir aktualios“, – sako N. Marcinkevičienė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniaus oro uoste uždaromas automobilių sustojimo kelias prie išvykimo terminalo
Nuo pirmadienio uždaromas Vilniaus oro uoste esantis automobilių užvažiavimo prie išvykimo terminalo kelias, transporto priemonės bus nukreipiamos į kitas trumpalaikiam sustojimui ar parkavimui skirtas vietas. ...
-
„Amber Grid“ atsakomybę dėl GIPL verčia „Alvorai“, planuoja kreiptis į teismą1
Dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ atsakomybę dėl Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL) sumontuotų rusiškų detalių verčia pagrindinei jo rangovei „Alvorai“ bei planuoja skųsti praėjusią sa...
-
Nuo ko pradėti norint pastoviai gauti dividendus?1
Vis daugiau žmonių susidomi investavimo į akcijas galimybe. Tai ganėtinai rizikingas, tačiau nemažą grąžą generuoti galintis sprendimas. Visgi prieš pradedant investuoti svarbu plėsti savo žinias ir pasidomėti visomis su įmonių akcijomis ...
-
Prie Tvariųjų finansų forumo jau prisijungė 50 organizacijų2
Prie nacionalinei plėtros įstaigai „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) priklausančio Žaliųjų finansų instituto įsteigto Tvariųjų finansų forumo jau prisijungė 50 organizacijų. ...
-
„Tele2“ interneto apsauga per metus Lietuvoje sustabdė per 390 mln. grėsmių2
Nuo praėjusių metų pirmojo ketvirčio mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle veikianti interneto apsauga per metus padėjo klientams išvengti daugiau kaip 390 mln. kibernetinių grėsmių. Iš viso nuo šių grėsm...
-
Ministras: „Amber Grid“ priežiūros statant GIPL trūko, dokumentus klastojo „Alvora“1
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) konstatavus, jog dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ netinkamai prižiūrėjo Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) statybas, energetikos ministras Dainius Kreivys atsak...
-
Derybose su „Rheinmetall“ tariamasi dėl gamyklos statybų pradžios rudenį
Vokietijos karinės pramonės milžinės „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos Lietuvoje statybas siekiama pradėti jau šių metų rudenį, skelbia derybas su koncernu pradėjusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija. ...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste3
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Gera žinia vietos bendruomenei: „YIT Lietuva“ pradeda ilgai lauktą Kazbėjų tilto remontą1
Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų imasi tvarios miestų ir infra...
-
„Teleloto“ studija virs podiumu
„Ar gali pasiūti „Teleloto“ palaidinę? Kaip išsinuomoti „Teleloto“ suknelę? Įmanoma nusipirkti „Teleloto“ kojines? Tokius ir panašius klausimus jaunoji dizainerė Karina Panina pastaraisiais metais gi...