Netrukus startuos lietuvių tarpusavio draudimo platforma: ką siūlys klientams?

Tarpusavio draudimo platformos veikimas grindžiamas dalijimosi ekonomikos principais. Platformos nariams siūloma burtis į bendruomenę siekiant apsisaugoti nuo konkrečių nuostolių, patiems priimti sprendimus dėl nuostolių kompensavimo panaudojant iš narių įnašų sudarytą fondą, o nuostoliams kompensuoti nepanaudotas lėšas susigrąžinti.

Anot A. Prochorovo, tarpusavio draudimas yra nukreiptas į tai, kaip suvaldyti sukčiavimus, nes apie 30 proc. visų draudimo išmokų pasaulyje siejama su sukčiavimu, kai sukčiaujantiems išmokos išmokamos iš sąžiningų žmonių suneštų lėšų.

„Jei žmogus tampa mūsų klientu ir su savo draugais sukuria bendruomenę, joje yra žmonės, kuriais jis pasitiki, pažįsta. Vienoje bendruomenėje bus apie 50 žmonių, juos sies socialiniai ryšiai – draugai, kaimynai, bendradarbiai. Kiekvieną narį pažįsta bent vienas kitas bendruomenės narys. Jeigu bendruomenėje buvo patirta daugiau žalų nei planuota, tai žmonės nesusigrąžins dalies įmokų pasibaigus sutarčiai. Jeigu žalų bus mažiau, jiems grįš dalis sumokėtų įmokų, dėl to jie suinteresuoti nepasikviesti potencialiai sukčiaujančių žmonių, kurių nepažįsta“, – Eltai sakė A. Prochorovas.

Besidraudžiančiųjų vienoje startuolio bendruomenėje galės būti nuo 10 iki 50 žmonių.

„Ypač pradžioje planuojame dėti visas pastangas pagelbėti žmonėms, kurie prisijungia prie bendros bendruomenės, sukurti savo individualią bendruomenę, kviesti savo draugus ir pažįstamus prie jos jungtis“, – sakė A. Prochorovas.

Anot startuolio vadovo, kol kas su didėjančia draudimo rizika susijusio draudimo įmokų didėjimo praktikos neplanuojama taikyti.

„Pirmuosius 6-12 mėnesių įmoka priklausys nuo telefono vertės ir nuo rizikos, kuri yra siejama tik su telefonu. Planšetiniams kompiuteriams gerokai mažiau aktualu drausti vagystę ar ekrano dūžį nei telefonams. Atitinkamai tai atsispindi kainodaroje. Yra keturios draudžiamos rizikos: žala dėl vandens, ekrano dūžis, vagystė ir baterijos gedimas. Turime statistiką, kiek kiekviena rizika kiekvienam prietaisui skirtingai materializuosis. Pradžioje rizika nebus adaptuojama pagal tai, kaip vartotojai daužys tuos telefonus“, – Eltai sakė A. Prochorovas.

Startuolis žalos vertinimą kol kas žada taikyti tik vienai draudimo rūšiai –  įrenginių žalai dėl vandens. Bus įvertinama, ar po kontakto su vandeniu įrenginys bus nepataisomai sugadintas ar pakaks jį tik išvalyti.

Vienam bendruomenės nariui atsitikus draudžiamam įvykiui, trys atsitiktinai parinkti asmenys iš jo bendruomenės bus pakviesti pasisakyti, ar jie sutinka su padaryta žala bei draudimo išmoka.

Jei bendruomenės narių sprendimas būtų neišmokėti išmokos, nukentėjusysis galės kreiptis į pačią bendrovę su skundu. Ši inicijuotų pakartotiną balsavimą su atsitiktinai atrinktais kitais trimis asmenimis.

„Nutikus draudžiamam įvykiui, iš sukaupto fondo išmokamos žalos. Toliau kiekvienas bendruomenės narys moka tą patį mėnesinį įmokos dydį, papildomai susimesti visiems nereikės. Įmokos mokamos sutarties sudarymo momentu. Trumpiausias laikotarpis yra vienas mėnuo, kaip prenumerata, kiekvieną mėnesį bus nuskaitoma ta pati fiksuota suma“, – teigė startuolio vadovas.

Bendrovė kol kas ketina orientuotis į privačių klientų smulkias draudimo rizikas, tačiau ateityje planuoja drausti kompiuterius, dviračius, taip pat sukurti planą dėl fiksuotų išmokų draudimo transporto priemonių vairuotojams.

Klientas, nepatyręs įvykių per metus, galės susigrąžinti iki 25 proc. įmokų.

„Jeigu esate apsidraudęs privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, patekote į avariją ir buvote kaltininkas, tai jūs pagal privalomąjį draudimą negaunate jokių išmokų. Matome pakankamai įdomų segmentą, kada už mėnesinę įmoką galėtume pasiūlyti kelių šimtų eurų išmoką, kurios paskirtis būtų kompensuoti dėl avarijos padidėjančią draudimo kainą privalomajam draudimui“, – Eltai sakė A. Prochorovas.

Anot startuolio vadovo, ateityje planuojama kurti produktą ir namų draudimui, kuris būtų sukurtas bendradarbiaujant su tradicine draudimo bendrove.

„Klientas, nepatyręs įvykių per metus, galės susigrąžinti iki 25 proc. įmokų“, – pridūrė jis, teigdamas, kad pilotinio bandymo metu (6-12 mėnesių) platforma iš kliento neims jokio administracinio mokesčio.

„Mūsų interesas ištestuoti verslo modelį ir pažiūrėti, kaip aktyviai įsitraukia bendruomenės nariai. Vėliau numatyta, kad imsime fiksuotą administracinį mokestį 15 proc. nuo sumokėtų įmokų“, – Eltai sakė A. Prochorovas.

Nors startuolis didelio augimo šiemet dar neplanuoja, tačiau tikisi kitų metų pirmąjį pusmetį pradėti veiklą Jungtinės Karalystės rinkoje.

Tarpusavio draudimo platforma „Ooniq“ Lietuvoje ketina pradėti veiklą ne vėliau kaip šių metų spalio pabaigoje ir veiks 6 mėnesius, o Lietuvos bankui leidus galės pratęsti veiklą iki 12 mėnesių. Lietuvos bankas prižiūrės ir konsultuos tarpusavio draudimo platformos savininkę „Workpower“ visą inovacijos bandymo laikotarpį.