- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tarptautinės organizacijos „Circle Economy“ 2022 m. pristatytos paskutinio penkmečio ataskaitos duomenys parodė, kad tik 8,6 proc. to, ką žmonija sunaudoja, grįžta atgal į gamtos ciklą. Likę daugiau nei 90 proc. išteklių įvardinami kaip žiedinio ciklo spraga, kelianti taršos problemas. Pasauliui susiduriant su vis didesniais aplinkosaugos iššūkiais, tvaraus vartojimo filosofija įgauna vis didesnį pagreitį – tarp kasdien naudojamų daiktų šiandien ne tik perdirbtas plastikas, baldai ar rūbai, tačiau net ir išmanieji įrenginiai.
Nors tvarumo sąvoka atrodo ganėtinai nauja, jos ištakos glūdi gilioje senovėje. Žiedinės ekonomikos idėja – kurti gaminius ir sistemas, kurios mažina atliekų kiekį, leidžia kuo tvariau naudoti medžiagas ir padeda atkurti gamtinius išteklius.
Tiesa, nors žiedinės ekonomikos principas egzistavo jau seniai, anksčiau žmonės pakartotinai naudodavo arba perdirbdavo daiktus iš būtinybės, o ne iš pasirinkimo. Pavyzdžiui, gyvūnų kaulai buvo naudojami klijų gamybai, riebalai pasitarnaudavo žvakių liejime, stikliniai buteliai grąžinami gamintojui, kad šis juos vėl pripildytų. Viskas buvo naudojama pakartotinai arba paliekama suirti savaime.
Bėgant amžiams ir plintant vartojimo kultūrai, tokia praktika tapo mažiau įprasta, o vienkartiniai produktai ir pakuotės tapo norma. Žiedinės ekonomikos sampratą, bylojančią perėjimą nuo „pirkti – sunaudoti – išmesti“ modelio prie atsinaujinančios, tvaresnės sistemos, pradėta vartoti XX a., aplinkosaugininkams pasiūlius kurti produktus, kuriuos būtų galima naudoti pakartotinai, taisyti ir perdirbti, o ne išmesti po panaudojimo.
Pamažu versle pradėjo atsirasti socialinės atsakomybės ir tvaraus vystymosi iniciatyvų, taikančių žiedinės ekonomikos principus. Tokių įmonių šiandien – dauguma, o perdirbami net tokie gaminiai, apie kurių antrinį panaudojimą anksčiau nebuvo galima įsivaizduoti.
„Second hand“ rinką plečia antram gyvenimui prikeltos išmaniosios technologijos
Tarptautinės rinkos ir vartotojų duomenų platformos „Statista“ duomenimis, pajamos, sugeneruotos iš žiedinės ekonomikos 2022 m. viršija 338 mlrd. JAV dolerių, tuo tarpu 2026 m. prognozuojama, kad jos sieks daugiau nei 712 mlrd. JAV dolerių. Antrinio žaliavų panaudojimo augimą lemia ir tai, kad perdirbama ir antram gyvenimui prikeliama vis daugiau įvairesnių gaminių, tarp jų ir kasdien naudojami išmanieji telefonai.
Pavyzdžiui, išmaniuosius įrenginius gaminančios bendrovės „Apple“ tikslas iki 2030 m. – visų produktų gamyboje naudoti tik atsinaujinančias arba perdirbamas medžiagas. Įmonė savo pažadų laikosi pavyzdingai – iš viso 2021 m. „Apple“ gaminiuose buvo 45 proc. sertifikuotų perdirbtų retųjų Žemės elementų – tai aukščiausias kada nors pasiektas bendrovės rodiklis.
2022 m. įmonė gerokai išplėtė pagrindinių perdirbtų metalų naudojimą ir dabar daugiau nei du trečdalius viso aliuminio, beveik tris ketvirtadalius visų retųjų Žemės elementų ir daugiau nei 95 proc. volframo „Apple“ gaminiuose gauna iš 100 proc. perdirbtų medžiagų.
Negana to, iki 2025 m. bendrovė siekia išplėsti perdirbtų medžiagų naudojimą išmaniųjų įrenginių gamyboje – visose baterijose naudoti 100 proc. perdirbtą kobaltą, prietaisų magnetuose naudoti tik perdirbtus retuosius Žemės elementus, o plokštėse naudoti 100 proc. perdirbtus alavą ir auksą. Tai reiškia, kad net salone įsigytas visiškai naujas telefonas bus pagamintas iš jau kadaise naudotų detalių.
Prie žiedinės ekonomikos prisidėti gali kiekvienas
Kaip ir kitose „Apple“ produkciją pardavinėjančiose šalyse, Lietuvoje taip pat veikia mobiliojo ryšio operatoriui „Tele2“ priklausantis autorizuotas „Apple“ išmaniųjų įrenginių servisas „Smart Master“, kuris atsakingai laikosi visų bendrovės taikomų tvarumo reikalavimų.
Kiekvienas išmanusis įrenginys remontuojamas taip, kad neliktų jokių atliekų – detalės taisomos ir prikeliamos antram gyvenimui, o jei prikelti ir antrą kartą panaudoti jų nepavyksta – jos grąžinamos gamintojui arba siunčiamos perdirbimui.
„Augantis technologijų vaidmuo kasdienybėje reiškia, kad pasaulyje įrenginių vis daugėja, o ši tendencija artimiausiu metu tikrai nesikeis. Ryšio paslaugų rinka neatsiejama nuo išmaniųjų įrenginių, tad siekiame savo veikloje skatinti žiedinės ekonomikos ciklą ir prisidedame prie atsakingo gamtos išteklių naudojimo“, – sako Petras Masiulis, „Tele2“ generalinis direktorius Baltijos šalims.

SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Neradus tinkamo kandidato vėl ieškoma Žemės ūkio duomenų centro vadovo
Neradus tinkamo kandidato iš naujo skelbiamas Žemės ūkio duomenų centro vadovo konkursas. ...
-
„Grindos“ vadovas A. Griškevičius palieka postą4
Vilniaus kelių ir gatvių, lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir plėtros, viešųjų miesto teritorijų priežiūros įmonės „Grinda“ vadovas Andrius Griškevičius palieka įmonę. ...
-
„Maximai“ paskelbus juokingai mažas kainas, pirkėjai plūstelėjo į parduotuves: prekes šluote šluoja37
Lietuviškam prekybos tinklui „Maxima“ rugsėjo pradžioje paskelbus „Anekdotas, o ne kaina“ pasiūlymą, šalies gyventojai suplūdo į parduotuves. Skaičiuojama, kad juokingai mažų kainų prekių per pirmąją savaitę ...
-
Inovatyvumu – tvarios ateities link
Nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje prieš 30 metų pirmąja investuotoja tapo JAV kompanija „Philip Morris International“ (PMI). Šiandien šio fabriko Klaipėdoje gaminama produkcija pagal eksporto dalį – antra lietuv...
-
Netikėta: dauguma naujųjų „iPhone“ modelių kainuos pigiau nei pernai1
Mobiliojo ryšio operatorius „Tele2“ pradeda išankstinę „iPhone 15“ telefonų prekybą. Paaiškėjo ir visų modelių kainos – dauguma jų mažesnės, nei praėjusiais metais išankstinėje prekyboje pard...
-
„Švyturio“ alaus someljė: kaip užkariaujamos teisėjų ir vartotojų širdys3
Klaipėdos alaus daryklos „Švyturys“ aludariai, pirmieji šalyje pristatę nealkoholinių alaus skonių paletę, šiemet turi lūkesčių tęsti pergalingus pasirodymus konkursuose – tarptautinėje arenoje ketinama varžyti...
-
V. Benkunskas ir G. Bakanas: modernus šilumos siurblys pigins energiją, mažins taršą3
Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) ketvirtadienį oficialiai pradėjo didžiausio Baltijos šalyse beveik 9 megavatų (MW) galios šilumos siurblio statybas. ...
-
Lietuviai „Teleloto“ išsidalino milijoną eurų: laimėtojai jau žino, kur išleis pinigus9
Dvi rugsėjo savaites besitęsusios „Teleloto“ Aukso puodo dalybos laimėtojais pavertė daugiau nei 2600 lietuvių. Sumas nuo 100 iki 100 tūkst. eurų susižėrę žaidėjai skuba atsiimti prizų – ir dalijasi viena už kitą įdomesnėmis ...
-
„Jozitai“ – blogos žinios: turės sumokėti šimtatūkstantinę baudą?9
Degalų prekybininkei bendrovei „Jozita“ nepavyko apskųsti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) liepą jai skirtos 95,5 tūkst. eurų baudos. ...
-
Lietuvos paštas į paštomatų plėtrą Latvijoje ir Estijoje investuos 4 mln. eurų1
Lietuvos paštas į paštomatų tinklą „LP Express“ Latvijoje ir Estijoje investuos daugiau negu 4 mln. eurų, o tinklą trijose Baltijos šalyse sudarys daugiau nei 700 paštomatų, trečiadienį pranešė Lietuvos p...