Ar neribotos atostogos įmonėse nepavers darbuotojų tinginiais?

– Kaip suprantu, 20 dienų per metus atostogų jūsų įmonei negalioja – kiekvienas pats sprendžia, kiek dienų per metus nori atostogauti? Atrodytų, kad neribotos atostogos darbuotojus verčia tinginiais?

– Gali taip atrodyti, bet ne – stereotipas iš tikrųjų. Apie neribotų atostogų politiką mes pradėjome galvoti jau karantino metu. Pažaidėme su ta mintimi, bet neturėjome kažkokių politikų ar tvarkų įsirašę. Ir gal maždaug prieš pusantrų metų nusprendėme, kad reikia įforminti šias mintis. Ir įrašėme į darbo tvarkos taisykles, nes mums reikėjo priemonės, kuri pasakytų darbuotojams, kad viskas yra tvarkoje, jūs galite sau leisti atostogauti. Lietuvoje gaji praktika, kad žmonės taupo atostogas, ypač tie, kurie turi vaikų, kad prireikus galėtų išeiti. Bet pamatėme, kad dėl to krenta produktyvumas, irzlumas atsiranda, prastėja mikroklimatas komandoje. Daug daugiau problemų iš tikrųjų. Tai mūsų tokia numatyta tvarka buvo tarsi žodinis leidimas, kad viskas tvarkoje, jūs galite ilsėtis ir grįžti į darbą daug produktyvesni.

– Ar darbuotojai tapo produktyvesni, pasiteisino ši praktika? Nes praktikoje atrodytų, kad darbuotojai nenorės dirbti, visą laiką atostogaus ir niekada nepasirodys darbe. Kur triukas yra?

– Iš tiesų triukas yra tas, kad administracija nieko nevaldo. Tiesiog suteikiame autonomiją komandos viduje. Sutarta, kad mums reikalingas geras darbo rezultatas. Jeigu aš sutariu su savo komanda ir jei neapkrausiu savo darbais kitų kolegų, galiu pasiimti, pavyzdžiui, penkias, septynias, ar dešimt laisvų dienų, o grįžus vis tiek pasidarysiu savo darbą. Atsirado, pastebėjome, daugiau laisvės imti po dvi, tris dienas šalia savaitgalių. Taip, kad mėnesiui žmonės išeitų atostogauti, labai retas atvejis. Paprastai ir mes iš administracijos matome, kad darbuotojas galbūt perdegęs, pervargęs ir patys paskatiname eiti pailsėti. Kitas triukas – žmonėms patinka jų darbas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Apie neribotas atostogas LNK žurnalistas pakalbino ir Personalo valdymo profesionalų asociacijos direktorę Aušrą Bytautienę.

– Turime pavyzdį, iš įmonės pusės atrodytų, kad viskas gerai. Darbuotojai, kaip būtų keista, nesinaudoja neribotai atostogomis. Na, atostogauja gal šiek tiek daugiau nei 20 darbo dienų per metus, tačiau produktyvumas pasikeitė. Ko trūksta, kad tokia praktika taptų įprasta visoje Lietuvoje?

– Apskritai nedrįsčiau teigti, kad mes turėsime tokią praktiką visoje Lietuvoje. Reikia labai atsargiai vertinti, labai atidžiai įvertinti, ar konkrečioje organizacijoje tai gali veikti. Čia svarbu tiek vadovų branda, tiek žmonių. Pačių darbuotojų sąmoningumas, kultūra. Manau, tik labai aukštus standartus turinčioje organizacijoje, kur mes orientuojamės į aukštą darbo rezultatą, darbo etiką, galima apie tai svarstyti.

– Įmonės iš savo pusė sako, kad produktyvumas pagerėjo, nes darbuotojas kartais dirba ir iš namų, nuotoliniu būdu kaip per pandemiją. Bet pasižiūrėjus į antrą praktiką, atrodytų, kad darbuotojui kaip ir viskas tinka, patinka, jis tik tų atostogų labai daug nenaudoja. Jei tu turi kažkokį projektą, prie jo ilgai ir įtemptai dirbi, padarei jį iki galo, atrodo, atostogauk, kiek reikia.

 Tos 4 savaitės, kurias turime mes, Lietuvoje, amerikiečiams būtų kosmosas.

 

– Čia jau skirtingos darbo formos. Kalbant apskritai apie šią neribotų atostogų idėją, tai ji atėjo iš JAV, kur organizacijos apskritai neprivalo duoti nei vienos apmokamos atostogų dienos. Taigi tos 4 savaitės, kurias turime mes, Lietuvoje, ten būtų kosmosas. Tai jiems atrodytų, kaip neribotos ir ilgos atostogos. Pirmiausia tai turime suprasti. Kitas dalykas – tokia tvarka turi ir pliusų, ir minusų. Taip, tikėtina, kad toks siūlymas turėti neribotas atostogas, padės pritraukti naujų potencialių darbuotojų. Idėjiškai motyvuos turimus darbuotojus. Įmonės kalba, kad kažkiek sumažina administravimo kaštus. Tokia sistema, tokios neribotos atostogos skatina turėti į darbo rezultatą orientuotą atlygio sistemą. Kas kaip ir gerai, bet yra ir tų minusų.

– Kokie tie minusai?

– Jeigu mes turime sistemą, orientuotą į aukštus darbo rezultatus, atitinkamai toks aukštų rezultatų siekimas, plius tai, kad aš siekiu paimti kuo daugiau atostogų dienų, tikrai kelia stresą ir gali privesti prie perdegimo. Tai viena. Kitas dalykas – jeigu organizacija apskritai nepasiruošusi tokioms neribotoms atostogoms, jei trūksta vidinės kultūros, darbuotojų sąmoningumo, mes turėsime kolegų demotyvaciją ir net susipriešinimą, nes kažkas tokioje organizacijoje tikrai piktnaudžiaus. Net jei mes turime labai atsakingus, sąmoningus darbuotojus, galime turėti kitą medalio pusę, kai staiga išplaukia ribos ir tampa nebeaišku, kiek yra normalu ir padoru atostogauti mūsų įmonėje. Ir tuomet žmogus ims mažiau atostogų, nes jis jausis nekomfortiškai ir prieš kolegas, ir prieš vadovus.

– Jūsų nuomone, tokia darbo forma, sistema su neribotomis atostogomis tinka tik kelioms įmonėms, bet bendroje, įprastoje praktikoje Lietuvoje mes to dar nematysime?

– Nuoširdžiai nežinau, ar tai ateitis, ar ne. Bet kitą dalyką galėčiau paminėti. Mes organizacijose turime ir kitų siūlomų atostogų formų, kurios yra labai patrauklios ir neblogas variantas. Tikrai nereikia apsiriboti, kad turime vien pagal Darbo kodeksą priklausančias atostogas ir galbūt  neribotas atostogas. Dabar organizacija gali siūlyti fiksuotą dienų skaičių per konkretų laikotarpį sveikatinimuisi arba kažkam gal savanorystei, tiesiog savo kasdieniams reikalams susitvarkyti.