Ministras: dar gaunama daug nusiskundimų dėl Lietuvos pašto veiklos, tačiau situacija stabilizavosi

„Nusiskundimų dėl pašto paslaugų veiklos yra tikrai daug. Net galėčiau pasakyti, kad mūsų įmonė susiduria su tam tikrais reputaciniais iššūkiais. (...) Objektyvios to aplinkybės yra tai, kad siuntų srautai kovo mėnesį, lyginant su kovo mėnesiu prieš metus, išaugo 2 kartus. Tuo pačiu metu buvo pereita prie automatinės srautų skirstymo sistemos. Mūsų paštas, pasirodo, yra paskutinysis Europoje, kuris perėjo prie tokios sistemos, ir be tos sistemos, turint omenyje, su kuo susidursime liepos mėnesį, apskritai būtume patekę į krizinę situaciją“, – teigė jis, referuodamas į vasaros viduryje įsigaliojantį siuntų iš trečiųjų šalių lengvatos panaikinimą.

„Dėl ES sprendimo nuo liepos 1 d. visoms siuntoms iš trečiųjų šalių nebebus taikoma mokestinė lengvata. Iki šiol į Lietuvą atkeliaudavusių siuntų iki 22 eurų nereikėdavo išmuitinti. Nuo liepos 1 d. išmuitinimas turės būti organizuojamas. Paštas daro viską, kas įmanoma, bet labai svarbus ir muitinės vaidmuo. Rankiniu būdu tokių srautų, kokie atkeliauja, aptarnauti nepavyks. Be tos sistemos, kuri dabar įdiegta, nieko nebūtume galėję padaryti“, – akcentavo M. Skuodis Seimo Ekonomikos komitete.

Kalbėdamas apie paštui keliamus tikslus, ministras išskyrė sklandžiai veikiantį siuntų pristatymą bei efektyvią pašto komunikaciją su suinteresuotomis grupėmis.

„Pirmas tikslas, kurį paštui iškėlėme, ir aš manau, kad jis yra pasiektas, tai stabilizuoti situaciją su siuntų pristatymu. Situacija, nepaisant pavienių iššūkių, (...) galima sakyti, yra stabilizuota. Antras dalykas, paštas yra valstybės valdoma įmonė, kurios pagrindinis ir vienintelis akcininkas yra valstybė. Todėl ypač svarbus darbas su suinteresuotomis grupėmis, tiek su klientais, tiek su savivaldybėmis, tiek su darbuotojais. Čia vienas iš tikslų yra komunikacija“, – teigė jis.

Tarp ilgalaikių tikslų yra pašto paslaugų plėtra bei vykdomų paslaugų gerinimas, teigė M. Skuodis.

„Tikslai yra labai paprasti: rinkos dalies paslaugų didinimas (...), įmonės finansinis tvarumas, (...) reputacija. Jokiu būdu negalima pamiršti universalios pašto paslaugos, t. y. tai, ką mes kaip valstybė įsipareigojame užtikrinti visoje Lietuvos teritorijoje, įskaitant kaimiškas teritorijas. Tos paslaugos turi būti prioritetinės“, – tikino jis.

Lietuvos paštas: automatizavus siuntų skirstymo sistemą rankinio skirstymo dar neatsisakoma

Lietuvos pašto generalinė direktorė Asta Sungailienė teigė, kad vienas iššūkių, kilusių įdiegus automatizuotą siuntų skirstymo sistemą, yra netikslių ar neteisingų adresų nuskaitymas.

„Išmanaus skirstymo programa iškėlė dar vieną iššūkį ir dar vieną užduotį mums – dar glaudžiau dirbti su klientais siekiant juos informuoti, kad labai svarbu, jog adresas ant siuntos būtų užrašomas (...) tikslus, atitinkantis reikalavimus. Neretai siuntos nepasiekia adresato, nes adresai yra neinterpretuojami. Yra nemažai nepilnų adresų, kurių automatizuotai įrangai kyla iššūkių perskaityti ir nuskaityti“, – teigė ji.

Referuodamas į tai, Socialdemokratų partijos frakcijos narys Gintautas Paluckas teigė nerimaująs, jog visiškai automatizavus siuntų skirstymo sistemą didesnė atsakomybė bus perkeliama vartotojams.

„Tai yra tiesioginės ir visos atsakomybės perkėlimas vartotojams, nors vartotojai, kaip žinoma, dažnai pasitaiko, kad padaro klaidų (rašydami adresą – ELTA). Anksčiau galiojusi sistema buvo gerokai tolerantiškesnė žmogaus klaidai. (...) Šiuo atveju siunta ne tik nekeliauja, bet ji guli dvi savaites ir tik paskui siuntėjas yra informuojamas, kad automatinė adresų sistema nerado tikslaus adreso. (...) Čia man šiek tiek pritrūko įžvalgos į ateitį, ką planuojate daryti?“, – klausė jis.

Atsakydama A. Sungailienė teigė, kad rankinio siuntų skirstymo atsisakyti kol kas neplanuojama, tačiau taip skirstomos siuntos pas vartotoją keliauja ilgiau.

„Startavus kovo mėnesį su šia (automatizuota – ELTA) programa išties susidūrėme su vėlavimu, tačiau vėlavimu, o ne nenusiuntimu. To, ko neaptarnauja sistema, mes nukreipiame ir nukreipsime toliau į rankinį skirstymą, kol mūsų gyventojai ir verslai prisitaikys. Kaip rodo kitų šalių patirtis, prisitaiko ir gyventojai, ir verslai, ir supranta, kad neužrašę adreso negali tikėtis gauti nei siuntos, nei laiško. (...) Noriu patikinti, kad rankinio skirstymo paralelinis skirstymas išlieka, tačiau tos siuntos negalės keliauti tokiu pačiu greičiu kaip adresuotos teisingai“, – sakė ji.

A. Sungailienė taip pat pridūrė, kad itin svarbu, jog savivaldybės suskubtų suteikti adresus nutolusių vietovių gyventojams.

„Labai svaru savivaldybių lygmeniu paskatinti, kad adresai gyventojams būtų suteikiami, nes vis dar turime vietovių, kurios neturi adreso. (...) Ilgainiui šitie žmonės turės didelių iššūkių norint, kad juos siuntos pasiektų tinkamu būdu“, – akcentavo ji.