Tuo metu Susisiekimo ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nesutaria, ar palūkanos turėtų būti grąžintos į duomenų centrų paslaugų kainodarą.
Telecentro vadovas Remigijus Šeris sako, kad duomenų centrams tapus nuostolingiems įmonė privalo jų veiklą subsidijuoti pajamomis iš kitų paslaugų.
„Pagrindas mūsų susirūpinimo – dar 2025 metais banko paskolos palūkanas mes galėjome įtraukti į (paslaugų – BNS) kainą, bet 2025 metų rudenį Vyriausybės nutarimu jau buvo pakeista – banko paskolos palūkanos iš kainos buvo eliminuotos. Tokiu būdu, kad ir kaip mes betaupytume, nėra galimybės kompensuoti“, – trečiadienį Seimo Ekonomikos ir inovacijų komitete teigė Telecentro vadovas Remigijus Šeris.
„Vadinasi, šitą paslaugą mes turime subsidijuoti iš kitų paslaugų, nes finale (paslaugų – BNS) teikimas tapo nuostolingas. Žiūrint į tolimesnę perspektyvą tai apriboja mūsų galimybę toliau skolintis ir vykdyti svarbius investicinius projektus“, – pridūrė Telecentro vadovas.
Anot jo, įmonė dviem duomenų centrams įrengti pasiskolino 12 mln. eurų: „Šitai infrastruktūrai sukurti Telecentras pasiskolino 12 mln. eurų ir tokiu būdu įdiegė Vilniuje du duomenų centrus.“
Telecentro vadovas pabrėžė, kad šių centrų paslaugos sudaro beveik penktadalį – 17 proc. įmonės pajamų.
R. Šeris tikino, kad bankas pranešė įmonei daugiau paskolų nebeteiksiantis: „Mes informavome banką, bankas sako, mes jums daugiau nebeskolinsim jokiems produktams, nes valstybė yra nepatikima – eigoje investicinio projekto pakeičia į tokias sąlygas, kad mes nebegalime grąžinti paskolos.“
Kaip BNS informavo Telecentras, paskolą įmonei suteikė „Swedbank“.
Pernai balandį priimtu Vyriausybės nutarimu pakeistas Informacinių išteklių valdymo įstatymo įgyvendinimas – pagal jį palūkanos nebėra priskiriamos prie duomenų centro įsigijimo sąnaudų.
Du nauji daugiau nei 20 mln. eurų vertės Telecentro valstybės duomenų centrai Vilniuje oficialiai atidaryti 2024 metų rugsėjį.
Nesutarimas tarp ministerijų
Susisiekimo viceministrė Akvilė Danielė teigė, kad ministerija pritaria palūkanų įtraukimui į paslaugų kainą.
„Ministerijos argumentas būtų iš bendros finansinės ekonominės logikos – į savikainą turėtų būti įtrauktos palūkanos, kadangi jos tiesiogiai susijusios su infrastruktūros naudojamo turto sukūrimu, kuriam buvo tiesiogiai paimta paskola“, – komiteto posėdyje kalbėjo A. Danielė.
„Dabar vėlgi yra geras metas, kadangi peržiūrimi 2027 metų valstybės biudžeto poreikiai. Institucijos, kurios valdo šiuos asignavimus, galėtų įvertinti padidėjimą (asignavimų – BNS), jei būtų įtrauktos palūkanos. Tą siūloma padaryti ir skirti finansavimą palūkanoms“, – aiškino viceministrė.
Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų viceministrė Guoda Burokienė teigė atvirkščiai – ji nemano, kad palūkanos turėtų būti įtrauktos į paslaugų kainą.
„Mes (ministerija – BNS) nepritariame palūkanų įtraukimui, kadangi Telecentrui prognozuojamas ne mažesnis nei 10–15 proc. paslaugų kainų augimas, tačiau nėra pateikta vertinimo, kokią ilgalaikę įtaką toks sprendimas padarytų galutinei kainai“, – komiteto posėdyje sakė G. Burokienė.
„Didelė dalis Telecentro paslaugų gavėjų yra biudžetinės įstaigos, kurių finansavimas planuojamas trejų metų laikotarpiui, reikšmingi kainų pokyčiai, paskelbiami likus vos pusmečiui iki jų įsigaliojimo, apsunkintų papildomų biudžeto lėšų planavimą“, – pridūrė viceministrė.
Ji pabrėžė, kad Telecentras pats prisiėmė riziką imdamas paskolą.
„Mes nesakėme, imkite paskolą ir mes jums mokėsime palūkanas, kad jūs kažką padarysit. Čia yra įmonės rizika, jūs prisiėmėte riziką ir tiesiog neapskaičiavote, kad valstybė galbūt negalės išmokėti pasiimtų palūkanų. O jeigu palūkanų normos vėl išaugs...“ – kalbėjo viceministrė.
Telecentro vadovas atkirto, kad įmonė tokius didelius projektus gali vystyti tik iš skolintų pinigų.
„Kaip įsivaizduojate tokį objektą pastatyti? Iš kur pinigų (paimti – BNS)? Mes akcinė bendrovė, mes ne biudžetinė organizacija – valstybė neskyrė pinigų. Tai yra normalus principas akcinėms bendrovės pasiskolinti iš banko ir tai yra rekomenduotina valstybės prisiimti tam tikras rizikas. 2022 metais mes ir skolinomės tuos pinigus matydami įstatymą, kad mes susigrąžinsime tuos pinigus“, – posėdyje teigė R. Šeris.
Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius pabrėžė, kad reikia ne diskutuoti, o priimti sprendimą, nes Telecentrui trūksta lėšų.
„Poreikį (lėšų – BNS) matome. Dabar diskutuoti vien tik dėl palūkanų tokių – ar čia vieta, kur reikia labai daug diskutuoti, ar (tiesiog – BNS) priimti sprendimą, jeigu matome jų didelį, milžinišką poreikį“, – sakė S. Bucevičius.
G. Burokienės teigimu, svarbiausia atsižvelgti į galutinį vartotoją.
„Viskas atsiremia į pinigus galutiniam vartotojui, mes nežinome, kokia kaina bus galutiniam vartotojui“, – sakė viceministrė.
Naujausi komentarai