„Esame informuoti, kad įmonė, siekdama išlaikyti įdirbį šiame projekte, linksta prašyti pratęsti įgyvendinimo terminus. Su tuo sutinkame, esame pasiruošę inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad tokios teisinės sąlygos būtų sudarytos. „Ignitis grupės“ norą atidėti projekto įgyvendinimą vertiname pozityviai, nes tai įneša aiškumą dėl projekto įgyvendinimo laikotarpio“, – trečiadienį BNS pateiktame komentare teigė ministerija.
„Neatmetame kitos projekto įgyvendinimo galimybės, kuriai projekto terminų atidėjimas neprieštarauja. Tai yra galimybė pritraukti partnerį iš kitos Europos Sąjungos valstybės, siekti tarpvalstybinio atsinaujinančios energetikos projekto statuso ir ES finansavimo pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę“, – nurodoma komentare.
Anot ministerijos, europinė pagalba galėtų sumažinti papildomo finansavimo poreikį, palengvinti projekto įgyvendinimo sąlygas.
„Esame pasirengę padėti ieškoti partnerių, kalbėtis su kitomis valstybėmis ir Europos Komisija, prisidėti prie reikalingų procedūrų bei svarstyti projekto terminų peržiūrą“, – teigė institucija.
Vis dėlto ji pabrėžia, kad tai yra komercinis „Ignitis grupės“ projektas, dėl kurio galutinai turi apsispręsti pati bendrovė.
Kaip rašė BNS, „Ignitis grupė“ trečiadienį pranešė, jog prašys Energetikos ir Finansų ministerijų atidėti „Curonian Nord“ projektą koreguojant jo įgyvendinimo grafiką ir tokiu būdu išsaugant galimybę grįžti prie jo pasikeitus aplinkybėms.
„Ignitis grupės“ norą atidėti projekto įgyvendinimą vertiname pozityviai, nes tai įneša aiškumą dėl projekto įgyvendinimo laikotarpio“, – pabrėžė Energetikos ministerija.
VERT vadovas: už kiekvieną vėlavimo dieną – 24 tūkst. eurų bauda
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas „Ignitis grupei“ numato aiškius terminus, kada vėjo parkui turi būti gautas statybos leidimas, išduotos prisijungimo prie elektros tinklų sąlygos bei pradėta komercinė veikla, o už kiekvieną vėlavimo dieną VERT įpareigota skaičiuoti maždaug 24 tūkst. eurų baudą.
„Mūsų funkcija yra stebėti tuos terminus. Grupė mums turi pateikti informaciją, ar tais terminais būtent yra įgyvendinta, ir jeigu ne, tada atitinkamai tas baudos skaitiklis įsijungia“, – BNS trečiadienį teigė VERT pirmininkas.
R. Pociaus teigimu, visų numatytų terminų koreguoti greičiausiai nebūtina, tačiau, tikėtina, reikės nukelti parko veiklos pradžios datą, kuri dabar yra 2030 metų vasario 12 dieną.
„Trys metai su trupučiu, grubiai kalbant, belikę išvystyti tokio dydžio projektą, tai dėl to ir atsirado toks „Ignitis grupės“ siūlymas tuos terminus persvarstyti, perdėlioti. Kitu atveju yra (įstatyme – BNS) konkretūs terminai, kurie automatiškai jungia pakankamai dideles finansines pasekmes ir taryba neturi galimybės pasirinkti, ar jas taikyti, ar ne“, – kalbėjo R. Pocius.
Pasak jo, vieną kartą beveik 24 tūkst. eurų baudą „Ignitis grupė“ jau turėjo sumokėti dieną pavėlavusi Lietuvos energetikos agentūrai pateikti informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą.
Anot ministerijos, įstatymuose pakeitus vėjo parko pabaigos terminus grupė galės galutinai apsispręsti dėl termino.
Ministerija nurodė, kad parkas Lietuvos energetikos sistemai būtų vertingas, nes padidintų vietinę gamybą bei stiprintų energetinį saugumą, be to, projektas jau pažengęs: „Jau atlikti jūros dugno tyrimai, poveikio aplinkai vertinimas ir kiti parengiamieji darbai turi vertę – šio įdirbio ir galimybės ateityje įgyvendinti projektą neturėtume prarasti.“
Grupės teigimu, šiuo metu antrinė jos bendrovė „Ignitis renewables“ tęsia projekto paruošiamuosius darbus ir būtinas investicijas siekiant gauti statybos leidimą 2027 metais.
Kaip rašė BNS, apsisprendžiant dėl pirmojo vėjo parko likimo „Ignitis grupės“ parengtoje projekto kaštų ir naudos analizėje buvo siūloma rinktis iš trijų variantų – projektą įšaldyti ir laukti geresnių laikų, kviesti prie jo prisijungti kaimynus ir ieškoti europinių lėšų arba tęsti projektą didinant galutinį elektros tarifą vartotojams.
Pirmas toks parkas turėjo būti skirtas pramonei, didiesiems vartotojams, jį „Ignitis grupė“ planavo įgyvendinti be valstybės pagalbos, tik savo lėšomis ir rizika.
Rinkos dalyviai nesistebi „Igničio“ sprendimu dėl jūros vėjo parko: reikalingas vartojimo šuolis
Valstybės valdomai energetikos grupei „Ignitis grupė“ trečiadienį pranešus apie siūlymą atidėti maždaug 3 mlrd. eurų vertės 700 megavatų galios pirmojo komercinio vėjo parko Baltijos jūroje projektą, rinkos dalyviai sprendimu nesistebi bei pabrėžia, kad nepalanki situacija vyrauja ne tik jūros, bet ir sausumos vėjo energetikoje.
„Manau, kad tai vienintelė logiška išeitis – palaukti. Aišku, čia ne 100 proc. kažkas įvyks, bet galima tikėtis, jog pasikeitus rinkos sąlygoms bus galima vystyti. Tas pats vyksta ir su žemyniniais parkais, nesakyčiau, jog čia kažkas išskirtinio. Jūrinio vėjo (projektai – BNS) ekonomiškai dar sudėtingesni“, – BNS trečiadienį sakė Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) vadovas Linas Sabaliauskas.
„Visi jau to tikėjosi, jau pakankamai ilgai. Akivaizdžiai rinkos sąlygomis to projekto išvystyti šiuo metu neįmanoma pelningu būdu, kad iš to pavyktų užsidirbti pinigų, grąžinti investiciją ir duoti akcininkams naudos. Matyt, sprendimas buvo lauktinas. Aišku, gaila“, – BNS teigė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos vadovas Martynas Nagevičius.
Ekspertų teigimu, projekto sėkmei pirmiausia reiktų augančio elektros vartojimo.
Parko projektui reikalingas elektros vartojimo šuolis
„Ignitis grupė“ trečiadienį pranešė, jog prašys Energetikos ir Finansų ministerijų atidėti „Curonian Nord“ projektą koreguojant jo įgyvendinimo grafiką ir tokiu būdu išsaugant galimybę grįžti prie jo pasikeitus aplinkybėms.
Anot L. Sabaliausko, „Ignitis grupės“ parkas galėtų būti įšaldytas ketveriems metams, per kuriuos reikės apsispręsti dėl projekto ateities. Rinkos dalyvio teigimu, reikia tikėtis, jog per šį laikotarpį Lietuvoje išaugs elektros vartojimas, pavyzdžiui, pastačius naujų duomenų centrų, arba pagerės geopolitinė situacija.
Pasak M. Nagevičiaus, Lietuvoje reikia didinti elektros vartojimą, įskaitant ir tuomet, kai pučia vėjas.
„Reikėtų ir vartojimo šuolio, ir lankstesnė paklausa turėtų būti, kaupimo baterijų reikėtų daugiau. Vartojimas turėtų būti lankstesnis – labiau reaguoti į kainą. Dabar elektros kainos vidutiniškai aukštos, bet kai pučia vėjas, jos yra žemos, o elektros vėjo jėgainės nepagamins, kai vėjas nepučia. Norint, kad pajamos (vėjo elektrinių vystytojų – BNS) nemažėtų, tuo metu, kai vėjas pučia, kažkas turi padidinti paklausą“, –BNS kalbėjo M. Nagevičius.
Pasak jo, „Ignitis grupės“ projekto paklausą ateityje galėtų kelti planuojamos naujos tarptautinės elektros jungtys – jau statoma „Harmony Link“ su Lenkija, ateityje ketinama tiesti „Baltic-German PowerLink“ su Vokietija.
„Tai reikštų galimybę tą perteklinę elektrą eksportuoti, jei jos yra perteklius“, – teigė M. Nagevičius.
Verslo atstovas teigė manantis, kad bet kokiu atveju reikės Vyriausybės sprendimų: „Ar organizuoti aukcioną iš naujo pagal „Contract for Difference“ (valstybės pagalbos – BNS) schemą, ar tiesiog palikti „Ignitis grupei“ ir laukti, kol ji nuspręs, kad sąlygos pasikeitė pakankamai, kad galima investuoti. Arba galbūt visai atimti iš jos tą projektą.“
L. Sabliausko teigimu, nusprendus projektą tęsti dar nėra aišku, ar elektrinių statyba reikšmingai pabrangtų, kadangi dėl rinkos sąstingio jėgainių gamintojų sandėliai yra pilni.
„Ignitis“ ėmėsi statyti, kai buvo bumas, visi norėjo tų elektrinių, jų trūko ir gamintojai kėlė kainas. Tikėtina, kad dabar kainos gali būti sumažėjusios, truputį mažesnės“, – BNS sakė LVEA vadovas.
Nepalanki situacija rinkoje
L. Sabaliausko teigimu, įtampą vėjo energetikoje lemia geopolitiniai veiksniai, be to, investuotojai vengia vystyti atsinaujinančios energetikos projektus Lietuvoje nerimaudami dėl savo investicijų saugumo. Anot jo, investicinį klimatą taip pat pablogino sparti gaminančių vartotojų plėtra.
Energetikos ministerijos duomenimis, saulės jėgaines turinčių gyventojų skaičius spalį perkopė 200 tūkstančių.
„Buitiniai gamintojai faktiškai labai iškreipė rinką, nes jie gamina elektrą, kai jos nereikia ir visiškai numuša kainą visoje rinkoje. Visa rinka ir sako, kad tokiomis sąlygomis nelabai gali prekiauti“, – kalbėjo L. Sabaliauskas.
„Kai saulė šviečia, elektra niekada nekainuoja, kiek turėtų kainuoti. Tada parkai stabdosi, nauji niekaip nesistato“, – pridūrė ekspertas.
Pasak jo, padėtis rinkoje komerciniams plėtotojams, tikėtina, nesikeis, kol bus politinis požiūris skatinti gaminančių vartotojų plėtrą: „Negali prognozuoti, ką iš tos rinkos gausi.“
M. Nagevičius taip pat aiškino, kad kol kas investuoti į vėjo gamybą yra rizikinga: „Rinkos sąlygomis investuoti pavojinga, tą situaciją jau porą metų stebime. Tikrai mažėja investicijos į sausumos elektrines.“
Abejonės sėtos anksčiau
Kaip rašė BNS, apsisprendžiant dėl pirmojo vėjo parko likimo, „Ignitis grupės“ parengtoje projekto kaštų ir naudos analizėje buvo siūloma rinktis iš trijų variantų – projektą įšaldyti ir laukti geresnių laikų, kviesti prie jo prisijungti kaimynus ir ieškoti europinių lėšų arba tęsti projektą didinant galutinį elektros tarifą vartotojams.
Seimo Audito komitetas praėjusią savaitę nutarė prašyti Vyriausybės koordinuoti procesą bei pavesti Energetikos ministerijai imtis lyderystės vertinant pirmojo jūrinio projekto perspektyvą, o Finansų ministerijos – nedelsiant įvertinti, ar „Ignitis grupei“ pateiktas akcininkės lūkesčių laiškas atitinka rinkos sąlygas, elektros paklausos prognozes bei investicijų grąžos reikalavimus.
Energetikos viceministras Ignas Junevičius rugsėjo pabaigoje pareiškė, kad komercinį jūros vėjo parką Lietuvoje būtų galima pastatyti ateityje, jei, kaip manoma, sėkmingai vyks elektrifikavimas, augs vietos pramonė ar pavyks pritraukti didelių energijos vartotojų iš užsienio.
Energetikos ministras Lukas Savickas dar liepą teigė, kad pradėto plėtoti pirmojo jūros vėjo parko projekto neverta įgyvendinti vardan įgyvendinimo. Ministras žadėjo sprendimą dėl parko ateities priimti nedelsiant.
Premjeras Mindaugas Sinkevičius yra teigęs, jog sprendžiant, kiek Lietuvoje reikėtų jūros vėjo parkų, nebus skubama, jis žadėjo, kad nebus veliamasi į valstybės projektus, kurie neturi prasmės.
Buvęs energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas liepos pradžioje pareiškė, kad šiuo metu neįmanoma įgyvendinti pirmojo jūrinio vėjo parko projekto. Pasak jo, ankstesnės konservatorių ir liberalų Vyriausybės suplanuoti du vėjo parkų Baltijos jūroje projektai buvo klaida.
Ž. Vaičiūnas ragino „Ignitis grupės“ vadovybę nedelsiant paviešinti projekto kaštų ir naudos analizę, kurią ji Energetikos ir Finansų ministerijoms pateikė dar birželio pabaigoje.
Grupės vadovas D. Maikštėnas tuomet tvirtino, kad analizė bus paviešinta, kai Vyriausybė bus įsigilinusi į ją „pilna apimtimi ir pasiruošusi tolesniems vertinimams“.
Naujausi komentarai