Lietuvos verslas vienijasi: rado būdą, kaip išjudinti šalies ekonomiką

Ekonomikos variklis

COVID-19 pandemija sukėlė krizę ne tik sveikatos sektoriuje, bet taip pat skaudžiai palietė ir ekonomiką. Dėl karantino, uždarytų valstybių sienų sutriko visa gamybos grandinė. Didieji verslai negali realizuoti produkcijos, nes smarkiai krito ir eksportas.

„Koronaviruso paskatinta krizė veikia visą maisto grandinę. Mes vištieną tiekdavome tiek Lietuvoje, tiek kitose Europos šalyse veikiančioms viešojo maitinimo įstaigoms, restoranams, viešbučiams. Paskelbus karantiną ir uždarius šiuos sektorius, rinka tiesiog subliūško. Niekas žmonėms nepaaiškina, kad kol nesusireguliuos rinka ir pasiūla viršys paklausą, ištisos industrijos, apimančios mėsos, pieno ir kitų maisto produktų pramonę, gali numirti. Kai nėra galimybių kur dėti pagamintą produkciją ir sandėliuose kaupiasi jos perviršis, taip iš tiesų griaunama šalies ekonomika“, – apie tai, kas šiuo metu darosi maisto pramonės rinkoje kalbėjo Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynų generalinis direktorius, ekonomikos mokslų daktaras Darius Gudačiauskas.

Darius Gudačiauskas

Pasak pašnekovo, norint, kad Lietuvos ekonomikos variklis vėl būtų paleistas, reikia padėti pramonės sektoriui realizuoti produkciją.

„Receptas yra labai paprastas. Kiekvienas Lietuvos žmogus turi būti paskatintas pirkti prekę, pagamintą mūsų šalyje. Pirkdamas lietuvišką produkciją, jis išlaiko visą gamybos grandinę, darbo vietas, valstybei sumokami mokesčiai. Tokiu būdu, kol sureguliuojama pasiūla ir paklausa, galima išlaikyti ištisas industrijas. Taip, galbūt verslas neturės pelno, ekonomika iš karto nepradės greitai suktis, bet ji nesustos. Tačiau jei žmonės pirmenybę teiks ir pirks iš kitų šalių atvežtus produktus, klestės būtent kitų valstybių pramonė, o pas mus ji žlugs. Reikia prisiminti tai, kad nieko negaminanti valstybė nyksta ir negali būti turtinga. Perkant lietuvišką produkciją bus žymiai didesnė nauda, nei iš paramos, kurią žada verslui skirti valstybė, nes bus sureguliuoti pasiūlos ir paklausos dėsniai“, – pažymėjo D. Gudačiauskas.

Pigesnė lietuviška produkcija

Kai parduotuvių lentynos lūžta nuo įvairių prekių gausos, dažnai pirkėjams lemiamas rodiklis, kurią prekę įsigyti, būna būtent kaina. Todėl lietuviškas prekybos tinkas „Maxima“ kartu su didžiaisiais Lietuvos gamintojais ir tiekėjais pradėjo kampaniją „Išvien dėl Lietuvos“.

Prekybos tinklas „Maxima“ šią savaitę pranešė, kad kartu su pusšimčiu didžiųjų Lietuvos gamintojų 15 proc. sumažina net 500 populiarių lietuviškų produktų reguliarias kainas. Tikimasi, kad kampanija „Išvien dėl Lietuvos“ paskatins pirkėjus rinktis lietuviškas prekes ir palaikyti Lietuvos gamintojus, kad jų gamybos apimtys nemažėtų, taip būtų išsaugotos darbo vietos ir dėl to greičiau atsigautų Lietuvos ekonomika. Kitaip tariant, iniciatyva neleidžia pralaimėti: pirkėjai gauna pigesnes, tačiau aukštos kokybės prekes, o gamintojai gali realizuoti savo produkciją ir tokiu būdu išvengti skausmingų bankrotų.

„Ilgalaikė partnerystė su Lietuvos gamintojais lemia abipusį supratimą ir šiuo sudėtingu laikotarpiu leidžia užsibrėžti Lietuvai svarbų ir naudingą tikslą – bendromis pastangomis suteikti didesnę naudą pirkėjams ir duoti rimtą pagrindą Lietuvos ekonomikai augti“, – teigė „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.

Skaičiuojama, kad perkant „Išvien dėl Lietuvos“ kampanijos prekes per mėnesį bendrai pirkėjai sutaupys daugiau nei 1,5 mln. eurų. Trečdaliu – per 0,5 mln. eurų – prie kampanijos kuriamos naudos pirkėjams prisideda „Maxima“ ir net du trečdalius – 1 mln. eurų – dengia kampanijos partneriai – 50 didžiųjų Lietuvos gamintojų.

„Mes pasiruošę mažinti kainas, kad nereikėtų visai uždaryti fabrikų. O vartotojas, esant šiai situacijai, gaus tai, ką gali gauti geriausio už mažesnę kainą. Man svarbu, kad Lietuvos žmonės pirktų mūsų šalyje pagamintą produkciją ir taip išsaugotų ekonomiką. Kitu atveju mes nebūsime pajėgūs atsilaikyti prieš didžiųjų valstybių konkurenciją ir sunyksime“, – pridūrė D. Gudačiauskas.

Svarbu pirkti lietuvišką produkciją, nes taip palaikoma ekonomika ir nereikia uždaryti gamyklų.

„Pritariame šiai lietuviško prekybos centro iniciatyvai, nes ji skatina vartotojus rinktis lietuviškus produktus, taip palaikant ištisą gamybos, tiekimo ir pardavimo paslaugų grandinę. Džiaugiuosi, kad kuo daugiau Lietuvos gamintojų sukuriamos vertės lieka čia, Lietuvoje. Prisijungdami prie šios kampanijos, suteikiame visiems vartotojams laisvę rinktis. Šiuo metu ir mūsų įmonės tikslas – išlaikyti darbo vietas, skatinti vartojimą ir gamybą, todėl stengiamės susitelkti dėl geresnio rytojaus, padėti ne tik šeimai, darbuotojams, bendruomenei, bet ir valstybei“, – antrino bendrovės „Mantinga“ generalinis direktorius Mantas Agentas.

Lietuvos gamintojų atstovai akcentavo, kad yra pasiryžę veikti surėmę pečius ir tęsti iniciatyvą, kol jaus vertę populiarindami Lietuvoje pagamintą produkciją, išsaugodami darbo vietas įmonėse ir kol lietuviško prekybos tinklo klientai pirks šias prekes, jausdami kampanijos kuriamą vertę.

Pasirinkimo įvairovė

Tarp atpiginamų 500 populiarių lietuviškų prekių daugiausia yra pieno produktų ir mėsos gaminių, duonos, sausos bakalėjos prekių, žuvies ir jos produktų, konditerijos ir kulinarijos gaminių, kosmetikos ir higienos priemonių.

Dalį piginamų prekių sąrašo sudaro ir „Maximos“ užsakymu gaminami privatūs prekės ženklai. Sumažintų kainų lietuviškų prekių krepšelį parinko patys Lietuvos gamintojai. Šios prekės „Maximos“ parduotuvėse yra žymimos geltonomis etiketėmis ir ženkliuku „Išvien dėl Lietuvos“. Tai pakeis iki šiol naudotą „Mažos kainos garantijos“ ženklinimą.

„Sumažintos lietuviškų produktų kainos visiems pirkėjams taps apčiuopiamu palengvinimu ir atkreips dėmesį į tai, kiek daug Lietuvos verslo priklauso nuo kasdienių mūsų visų pasirinkimų“, – kalbėjo V. Drulienė.

Prie iniciatyvos prisijungę šalies gamintojai teigė, kad dabar puiki proga pirkėjams priminti, jog lietuviška produkcija atitinka aukščiausius kokybės standartus. Be to, ir pasirinkimas yra gausus, todėl mažesnė kaina leis pirkėjams atrasti naujus, o gal kartais primirštus skonius.

„Esame vienintelis tokios šaldytos produkcijos gamintojas Lietuvoje, didžiausi esame ir Baltijos šalyse, kuriame inovatyvius kokybiškus gaminius, todėl galime pasiūlyti platų gaminių asortimentą Lietuvos vartotojams. Mūsų prioritetas – patenkintas vartotojas, tad nuolat kuriame, tobulėjame, galvojame apie jį. Kiekvienas pirkėjas mums yra labai svarbus“, – apie nuolat plečiamą asortimentą kalbėjo M. Agentas.

„Pandemija paveikė nemažai žmonių, todėl jų finansinė padėtis – ne pati geriausia. Ši iniciatyva padeda žmonėms sutaupyti. Kartu galime žmones paskatinti rinktis lietuviškus produktus, išmėginti tuos, kurių galbūt iki šiol nėra bandę, nes tikrai šalies pramonė pateikia į rinką ir įvairių naujovių. Kita priežastis, kodėl nusprendėme prisijungti prie iniciatyvos, – noras parodyti, kad dažnu atveju lietuviška produkcija lenkia kitas šalis pagal kokybės standartus. Juk lietuviškus produktus kuria tie patys lietuviai, tad mes geriausiai žinome, koks yra mūsų šalies vartotojų skonis“, – savo nuomonę išsakė bendrovės „Daumantai LT“ produktų plėtros vadovas Domas Grinkevičius ir pridūrė, kad kompanijos „Išvien dėl Lietuvos“ metu pirkėjas tikrai turės didžiausią naudą tiek kalbant apie sutaupytus pinigus, tiek apie kokybės standartus.

Kartu su „Maxima“ kampanijoje „Išvien dėl Lietuvos“ dalyvauja

„Arimex“, „Baltic Champs“, „Biovela-Utenos mėsa“, „Cosmoway“, „Daivida“, „Daumantai“, „Dauparų žuvis“, „Desė“, „Domeina“, „Dzūkija“, „Edega“, „Fazer Lietuva“, „Galinta ir partneriai“, „AR Maistas“, „Grigeo“, „Gudobelė“, „Iceco žuvis“, „Kaišiadorių paukštynas“, „Kavos bankas“, „Kėdainių konservų fabrikas“, „Klaipėdos duona“, „Klaipėdos mėsinė“, „Klaipėdos pienas“, „Klingai“, „Krekenavos agrofirma“, „Lesta“, „Norvelita“, „Liūtukas ir Ko“, „Lukšių pieninė“, „Malsena“, „Mantinga“, „Nematekas“, „Pieno žvaigždės“, „Rokiškio pienas“, „Rūta“, „Salpronė“, „Samsonas“, BIOK, „Sauda“, „Skinija“, „Švenčionių vaistažolės“, „Švyturys-Utenos alus“, „Arvi kalakutai“, „Ustukių malūnas“, „Vičiūnai“, „Vilkyškių pieninė“, „Vilniaus paukštynas“, „Vilniaus Pergalė“, „Volfas Engelman“, „Žemaitijos pienas“.