„Pastarieji 20 metų, ypač pastarasis penkmetis, parodė, kad Lietuva yra pajėgi pirmauti atsinaujinančiosios energijos srityje. Tai, kas kadaise buvo laikoma ambicingu eksperimentu, tapo mūsų energetinės nepriklausomybės kertiniu akmeniu. Toliau investuojame į vėjo energetikos plėtrą ir spartiname technologinius pokyčius, nes tai ne tik galimybė mažinti priklausomybę nuo importuojamos energijos, bet ir strateginis sprendimas, leidžiantis kurti naujas darbo vietas, skatinti inovacijas ir užtikrinti konkurencingą elektros kainą šalies gyventojams ir verslui“, – sakė „Ignitis Renewables“ atsinaujinančiosios energetikos Lietuvoje vadovas Giedrius Meškelė.

Pažanga: Lietuva ne tik sparčiai plečia vėjo energetikos pajėgumus, bet ir naudoja moderniausias technologijas, leidžiančias efektyviau išnaudoti vėjo resursus. Partnerio nuotr.

Vėjo elektrinių svarba šalies energetiniam saugumui

Vėjo energetikos kelias Lietuvoje nebuvo lengvas. Pirmąją vėjo elektrinę Lietuvoje statyti ryžosi Kaišiadorių vyskupija. 2004 m. Kretingos rajone pastatyta 600 kW galingumo elektrinė buvo Magdeburgo ir Kaišiadorių vyskupijos investicija. Skeptikai teigė, kad Lietuva yra per maža šalis efektyviam vėjo energijos naudojimui ir kad tokie projektai nebus ekonomiškai naudingi. Laikui bėgant, daugėjant naujų vėjo elektrinių parkų, buvo įrodyta, kad ši energijos rūšis ne tik draugiška aplinkai, bet ir strategiškai naudinga visai valstybei.

„Ignitis renewables“ sveikina Lietuvos vėjo energetiką. Partnerio nuotr.

Lietuva ilgą laiką buvo priklausoma nuo energijos importo, tačiau geopolitiniai iššūkiai, ypač neišprovokuota ir nepateisinama agresija prieš Ukrainą, aiškiai parodė, kad energetinis savarankiškumas nėra vien ekonomikos klausimas – tai nacionalinio saugumo garantas. ES REPowerEU planas, priimtas kaip atsakas į energetikos krizę, aiškiai įvardija būtinybę plėtoti vietinius atsinaujinančiuosius energijos išteklius, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo išorinių tiekėjų. Lietuva jau dabar yra tarp šalių, greičiausiai įgyvendinančių šias priemones, o vėjo energetika tapo pagrindiniu valstybės energetinės nepriklausomybės ramsčiu.

„Ignitis renewables“ sveikina Lietuvos vėjo energetiką. Partnerio nuotr.

„Pastaraisiais metais mūsų šalis didino vietinę vėjo elektrinių elektros gamybą. Per 2024 m. Lietuvoje buvo prijungta rekordinė apie 500 MW sausumos vėjo elektrinių galia. Tai žymiai prisidėjo prie vietinių energijos gamybos išteklių augimo. Dėl šių investicijų 2024 m. vėjo elektrinės pagamino daugiausia vietinės elektros energijos Lietuvoje, jų pagaminta elektros energija sudarė net 27 proc. viso šalies elektros energijos suvartojimo – pagal šį rodiklį esame tarp lyderių Europoje“ , – teigė G. Meškelė.

Didelis postūmis įvyko pastaraisiais metais, kai Kelmėje „Ignitis Renewables“ pradėjo statyti didžiausią sausumos vėjo elektrinių parką Baltijos šalyse. Jau iškilo 44 vėjo elektrinės, o bendra parko galia siekia 300 MW. Tai – reikšmingas žingsnis link visiškos energetinės nepriklausomybės, kadangi šis parkas pats galės pagaminti tiek elektros energijos per metus, kiek pakanka maždaug 250 tūkst. namų ūkių.

Partnerio nuotr.

Technologinė pažanga

Būtent vėjo energijos sektoriaus plėtra padeda Lietuvai tapti viena pirmaujančių šalių Europoje pagal sausumos vėjo elektrinių galią. 2024 m. šalis kartu su Rumunija pirmavo pagal galingiausias įrengtas sausumos vėjo elektrines – jų vidutinė galia siekė 6,3 MW. Tai rodo, kad Lietuva ne tik sparčiai plečia vėjo energetikos pajėgumus, bet ir naudoja moderniausias technologijas, leidžiančias efektyviau išnaudoti vėjo resursus.

„Ignitis renewables“ sveikina Lietuvos vėjo energetiką. Partnerio nuotr.

Be to, diegiamos naujos technologijos padeda saugoti laukinę gamtą: „Siekiant sumažinti poveikį aplinkai, „Ignitis Renewables“ Lietuvoje diegia inovatyviausią paukščių apsaugos technologiją. Ši sistema naudoja radarus, dirbtinio intelekto algoritmus, leidžia realiu laiku stebėti paukščių migracijos kelius ir prireikus laikinai stabdyti vėjo elektrinių veiklą. Tai pirmoji tokio tipo technologija Lietuvoje, padėsianti išlaikyti pusiausvyrą tarp žaliosios energijos gamybos ir gamtos apsaugos“, – pasakojo G. Meškelė.