Lietuvos oro uostuose daugėja keleivių, bet atsigavimas gali užtrukti

Dėl koronaviruso pavasarį apribojus oro susisiekimą, Lietuvos oro uostams po kelių mėnesių pertraukos liepą atnaujinus apie 70 skrydžių krypčių, stebimos teigiamos atsigavimo tendencijos. Vis dėlto situacijai dėl viruso blogėjant, visiško atsigavimo gali tekti laukti ilgiau nei planuota.

„Matome, kad Lietuvos ekonomika labai gerai susitvarkė su pirmaisiais pandemijos iššūkiais ir rodikliai iš esmės gali reikšti, jog daugelio sričių atsistatymas mūsų šalyje vyks greičiau nei užsienyje. Tai itin svarbu ir vertinant mūsų šalies aviacijos sektoriaus augimo potencialą artimoje ateityje“, – BNS sakė Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas.

Lietuvos oro uostai birželio pabaigoje prognozavo, kad skrydžiai į praėjusių metų lygį grįš 2021 metų pabaigoje, tačiau dabar prognozuojama, kad visame pasaulyje tai įvyks tik 2023-2024 metais.

Pasak A. Stikliūno, dabar tendencijos – optimistiškesnės nei tikėtasi. Preliminariais duomenimis, liepą trijuose šalies oro uostuose sulaukta apie 165 tūkst. keleivių – ketvirtadalio pernai liepą buvusio srauto, tačiau jis buvo tris kartus didesnis nei birželį (42,6 tūkst.).

Žinant tai, kad praėjusių metų liepą-rugpjūtį turėjome daugiau nei 90 krypčių – šių metų rezultatas pandemijos kontekste yra tikrai geras.

„Žvelgiant į bendras Europos aviacijos tendencijas – Lietuva atitinka keleivių atsistatymo tempus ir dinamiką, o kai kuriais atvejais matome ir greitesnio atsistatymo ženklus“, – sakė A. Stikliūnas.

Anot jo, aviacijos verslo atsigavimui didžiausios įtakos turės vakcina nuo koronaviruso.

„Tai dar priklauso nuo daugelio aplinkybių, kurių turbūt viena pagrindinių – vakcinos prieš COVID-19 patvirtinimas ir platus pritaikymas pasaulyje“, – BNS teigė A. Stikliūnas.

Anot jo, iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų dabar skraidinama 70 krypčių, o rugpjūtį ir rugsėjo pradžioje planuojama atnaujinti dar bent šešias.

„Žinant tai, kad praėjusių metų liepą-rugpjūtį turėjome daugiau nei 90 krypčių – šių metų rezultatas pandemijos kontekste yra tikrai geras“, – teigė A. Stikliūnas.

Lietuvos oro uostuose krovinių srautas liepą didėjo 5 proc. Šį augimą lėmė Kauno oro uoste 15 proc. išaugę metiniai krovinių srautai

Lietuvos oro erdvė keleiviniams skrydžiams ir keltams buvo uždaryta balandžio 4-ąją. Pirmieji skrydžiai po karantino pradėti atnaujinti nuo gegužės vidurio.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių