„Lietuvos jūrų laivininkystę“ numarins tyliai

Minkštai leistis nepavyko

Pasak Susisiekimo ministerijos atstovų, LJL bankrotą lėmė ekspertų išvados.

Pagrindinį LJL akcijų paketą (56,6 proc.) perėmusi bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" buvo nusamdžiusi audito kompaniją "Ernst & Young", kurios specialistai rengė galimus įvairius LJL ateities scenarijus – nuo verslo vystymo, "minkšto nusileidimo" galimybių iki blogiausiu atveju bendrovės uždarymo.

Suskaičiavus visų šių scenarijų išlaidas ir panašius dalykus, buvo siūlomi du planai – drastiškas kredito sumažinimas (t.y. skolų nurašymas), kad bendrovė galėtų dirbti toliau, ir bankrotas.

Pagrindinis LJL kreditorius – SEB bankas kredito sumažinti nesutiko, tad neliko nieko kito, tik kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo LJL.

Šiuo metu "Lietuvos geležinkeliai" ir SEB bankas įsteigė specialų fondą, kurį sudaro maždaug 1,2 mln. eurų.

Pinigai skirti susigrąžinti bendrovės laivus į saugius Europos uostus ir socialinėms jūrininkų reikmėms padengti, kol vyks įmonės bankroto procedūra.

"Jei premjeras ir susisiekimo ministras pasakė, kad laivininkystė turi būti išgelbėta, turėjo suklusti daug kas ir ieškoti sprendimų. Bet viskas atsitiko kitaip. Vien "Deltuvos" pavyzdys ką rodo? Visi puolė tik greičiau atkąsti savo kąsnio. Nes buvo preziumuojama, esą S.Dobilinskas išvarys "Deltuvą", pakeis vėliavą ir teks gaudyti ją po visą pasaulį. Iki tokių absurdų prieita", – piktinosi LJL vadovas.

Paskolos gali nuplaukti?

Susisiekimo ministerija šių metų liepą jau buvo inicijavusi įmonės bankrotą, nes bendrovė tapo nemoki.

Tačiau susitarus su pagrindiniu kreditoriumi – banku dėl beveik 15 mln. eurų paskolos atidėjimo iki kitų metų balandžio, bankroto procedūros sustabdytos.

Valstybės valdoma bendrovė "Lietuvos geležinkeliai", kuri rugpjūtį LJL paskolino 3 mln. eurų, konstatavo, kad iki metų pabaigos LJL veiklai gali reikėti dar apie 4 mln. eurų.

LJL birželio pabaigoje turėjo 19,8 mln. eurų skolų, pirmąjį pusmetį ji patyrė 4,2 mln. eurų nuostolių.

Situaciją buvo bandoma gerinti ir pusės milijono eurų paskola, kurią suteikė kita valstybei priklausanti kompanija "Smiltynės perkėla".

"Per bankroto procedūrą vienaip ar kitaip tie pinigai bus susigrąžinti. Nors vargu ar pardavus esamus laivus paskolos atsipirks. Bet palikime tą klausimą ateičiai", – prognozuoti nesiryžo S.Dobilinskas.

Pasirengęs išeiti

Dabar laukiama teismo sprendimo, po kurio pagaliau paaiškės, ar LJL bus iškelta bankroto byla.

O tada, pasak S.Dobilinsko, ateis bankroto administratorius ir perims įmonės valdymą.

Skęstančiai kompanijai ryžęsis vadovauti S.Dobilinskas iki tol dirbo bendrovės "Lietuvos geležinkeliai" Investicijų departamento Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotoju.

"Kai apsisprendžiau vadovauti LJL, neatmečiau tikimybės, kad viskas gali pasisukti taip, kaip nutiko dabar, nors labiau tikėjausi, kad mes dirbsime. Dabar pasirengęs išeiti. Kur eisiu, tai jau kitas klausimas", – nepanoro atvirauti S.Dobilinskas, LJL generalinio direktoriaus poste neišdirbęs nė pusės metų.

Šiuo metu bendrovėje dirba 200 žmonių.

Prasidėjus bankroto procedūrai, teismo paskirtas administratorius turėtų visus juos atleisti ir pasirinkti tuos specialistus, kurie jam padėtų įgyvendinti įmonės uždarymo procedūrą.