Kauno viešasis transportas pasikeitė radikaliai: parkas naujesnis 2,5 karto

Užtenka vieno žingsnio

Žvelgdama į pastaruosius šešerius metus, bendrovė „Kauno autobusai“ turi kuo pasidžiaugti: iki tol vidutinis troleibusų ir autobusų amžius siekė 15,7 metų, o štai šių metų pabaigoje šis rodiklis turėtų kristi iki 6,1 metų.

„Stipriai jaunesnis parkas“, – konstatavo UAB „Kauno autobusai“ projektų vadovas Mindaugas Tarasevičius. Savo žodžius jis pagrindžia skaičiais: 2020–2021 m. pristatyta 100 naujų „MAN Lion’s City“ hibridinių autobusų, kiek anksčiau bendrovė įsigijo mažos talpos autobusų „Mercedes-Benz“, 25 vnt. „Temsa LF12“ autobusų ir stipriai atnaujino troleibusų parką naujais 85-iais „Solaris“ troleibusais.

Įsigijus naujų troleibusų 2020 m., visas transporto priemonių parkas tapo žemagrindis. „Anksčiau keleiviams reikėdavo į transporto priemonę lipti laipteliais, o dabar į troleibusą galima žengti vienu žingsniu. Toks sprendimas priimtas norint užtikrinti patogią susisiekimo alternatyvą visiems keleiviams – ypač tiems, kuriems keliavimas viešuoju transportu gali kelti sunkumų. Pavyzdžiui, mamoms su vaikų vežimėliais, senyvo amžiaus ar riboto judumo asmenims“, – pridūrė M. Tarasevičius.

Nauda: UAB „Kauno autobusai“ projektų vadovas M. Tarasevičius teigia, kad sustojimo pagal pareikalavimą sistema jau pasiteisino. Vairuotojui nebereikia sustoti ir atidaryti durų kiekvienoje stotelėje, jei nėra keleivių, kelionė tampa greitesnė ir komfortiškesnė. Regimanto Zakšensko nuotr. 

Ne tik komfortas, bet ir saugumas

Prieš kelerius metus UAB „Kauno autobusai“ įgyvendino vieną didžiausių projektų viešojo transporto istorijoje ir įsigijo 100 „MAN Lion’s City“ hibridinių autobusų. Šių autobusų įsigijimas kardinaliai atnaujino viešojo transporto parką, sumažino CO2 emisiją ir pristatė naujos kokybės paslaugą keleiviams.

Tęsiant transporto priemonių atnaujinimą, 2022 m. pasirašyta sutartis dėl dar 64 naujų „MAN Lion’s City“ hibridinių autobusų. Šių metų rugpjūtį į Kauno gatves išriedėjo pirmieji 18 m ilgio autobusai, kurių iš viso bendrovė įsigijo 25, o iki metų pabaigos bendrovę turėtų pasiekti ir 39  standartinio 12 m ilgio autobusai.

„Didelės talpos autobusų poreikis yra didelis – ypač piko metu, kai keleivių srautai dideli, o keleiviai priversti važiuoti susigrūdę. Dėl šios priežasties įsigyti 18 m ilgio autobusai, kurie gali talpinti iki 145 keleivių. Tai pirmieji nauji tokio ilgio autobusai Kauno mieste“, – kalbėjo M. Tarasevičius

Pašnekovas akcentavo, kad naujos transporto priemonės leidžia užtikrinti ne tik naujesnį transporto priemonių parką, bet ir gerėjančią paslaugų kokybę.

„Ne taip seniai dar važinėjome 20 metų senumo autobusais ir troleibusais, kurių buvo prastos ne tik techninės galimybės, bet ir išvaizda: jokio kondicionavimo, susidėvėjusios sėdynės ir t. t. Dabar  šviesu, šilta, kondicionuojama, o ir keliauti saugiau – kiekvienoje transporto priemonėje įrengtos vaizdo stebėjimo kameros“, – pabrėžė pašnekovas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Kauniečiai renkasi viešąjį transportą

Nuolat raginama rinktis viešąjį transportą, tačiau pastarieji įvykiai pasaulyje lėmė pasikeitusius keleivių įpročius.

„2019 m. mus užklupo pandemija. Tais metais keleivių skaičius gerokai sumažėjo. Šiuo metu keleivių srautai nevisiškai atsikūrė, trūksta iki 5 proc., tačiau galime pasidžiaugti, kad didelė dalis keleivių sugrįžo“, – konstatavo M. Tarasevičius.

Jis svarsto, kad daugumos kauniečių įpročiai pandemijos laikotarpiu pasikeitė: „Kai kurie žmonės ir toliau dirba iš namų arba įsigijo nuosavą automobilį. Kiti į darbą važiuoja su kolegomis ar renkasi kitą keliavimo būdą – važiuoja dviračiu, eina pėsčiomis. Matome, kad kauniečiai renkasi darnų judumą, nes tikrai yra kuo didžiuotis – ne tik sparčiai besiplečiančiais dviračių ir pėsčiųjų takais, bet ir vienu jauniausiu autobusų parku Europoje“, – pridūrė „Kauno autobusų“ atstovas.

STOP mygtuko nauda

Paslaugų kokybei gerinti bendrovė ne tik atnaujina transporto priemones, bet ir siekia modernizuoti viešojo transporto sistemą.

Keleivių patogumui nuo rugpjūčio 1 d. įdiegta papildoma funkcija – STOP mygtukas, kurį paspaudus transporto priemonė sustoja artimiausioje stotelėje. Šios naujovės keleiviai laukė – daugelis piktindavosi sustojimu stotelėse ir durų atidarymu, kai nėra nei išlipančių, nei įlipančių keleivių.

„Ilgai vertinome šių pokyčių naudą ir visuomenės reakciją. Vis dėlto po ilgų diskusijų buvo priimtas sprendimas įgyvendinti sustojimo pagal pareikalavimą sistemą. Turiu konstatuoti, kad pastebime gerus pokyčius: ši tvarka jau pasiteisino. Vairuotojui nebereikia sustoti ir atidaryti durų kiekvienoje stotelėje, jei nėra keleivių, kelionė tampa greitesnė ir komfortiškesnė. Pastebime ir degalų sutaupymą“, – teigė M. Tarasevičius.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Jis priduria, kad įmonė vis dar koordinuoja šį procesą.

„Turime įvertinti, kuriose stotelėse bus sustojama, kuriose – ne. Į tai atsižvelgę koreguosime maršrutų grafikus ir trumpinsime kelionės laiką. Kai kuriuose maršrutuose grafikų pokyčiai jau yra įgyvendinami, tačiau didesni pokyčiai dar laukia. Rugsėjo mėnuo – adaptacinis laikotarpis, kai po vasaros atostogų keleiviai grįžta į viešąjį transportą. Nauji keleiviai ieško tinkamiausių būdų pasiekti ugdymo įstaigas, darbovietes. Rudens pabaigoje, nusistovėjus keleivių srautams, bus galima dar geriau įvertinti sustojimo stotelėse dažnumą ir pagal tai koreguoti maršrutų grafikus“, – pabrėžė pašnekovas.

Beje, jis skuba užbėgti už akių ir dar vienai nerimą kėlusiai kauniečių diskusijai, esą kai kurių autobusų ir troleibusų stotelių gali nebelikti, jeigu jose niekas nenorės nei įlipti, nei išlipti.

„Neplanuojame retinti viešojo transporto stotelių. Net jei stotelėje įlipa tik vienas keleivis – ji reikalinga“, – pridūrė „Kauno autobusų“ atstovas.

Regimanto Zakšensko nuotr.

Turi penkerius metus

Viešąją keleivių pervežimo paslaugą teikianti įmonė, atrodytų, jau gali lengviau atsikvėpti ir ramiai laukti didėjančio keleivių srauto, tačiau dar yra dėl ko pasukti galvą.

Alternatyvių degalų įstatymas numato, kad iki 2029 m. visas viešasis transportas turėtų būti varomas degalais iš atsinaujinančiųjų energijos išteklių.

„Ar pirkti naujus elektrinius autobusus, o gal vandeniliu varomus? Šiuo metu analizuojame, kas būtų geriausia. Kol kas konkrečių planų neturime. Tik džiaugiamės, kad trečdalio turimo parko keisti nereikės. Kalbu ne tik apie troleibusus, bet ir apie šiais metais gaunamus 64 naujus autobusus. Šie varomi gamtinėmis dujomis, taip pat gali būti varomi ir biometanu – viena iš alternatyvių degalų rūšių“, – pridūrė M. Tarasevičius.

Apibendrindamas pašnekovas darkart pabrėžia, kad visos naujos transporto priemonės iliustruoja tai, koks turi būti XXI a. viešojo transporto parkas.