– Kaip manote, kodėl įmonės darbuotojams tiesiog nepakelia atlyginimų?

– Jūs paklausėte taip, kaip profesinės sąjungos atstovas. Jie sako, tai tiesiog padidinkite atlyginimus ir darbdaviams nereikės kompensuoti už sveikatą, kuro išlaidas ir pan. Jūs suformulavote tokį tipišką klausimą.

– Kodėl  blogas toks klausimas arba kodėl bloga tokia idėja?

–  Pirmiausiai atskirkime du dalykus. Sakykime, mes konkuruojame bendroje ekonominėje erdvėje visame pasaulyje. Tai schema labai paprasta. Skandinavų šalyse, visi sako,  kad moka didelius atlyginimus. Bet yra vienas labai svarbus momentas, kiek darbdaviai gali susigrąžinti per įvairias tam tikras lengvatas. Sakykime, jie investuoja į darbuotojų sveikatą, turi tam tikras mokestines lengvatas. Pavyzdžiui, Danija investuoja į profesines pensijas. Apie 40 proc. pensijos ten sudaro profesinė pensija – vėl lengvatos. Yra tam tikrų dalykų paketas, kurie nėra apmokestinami. O kai tu moki didesnį atlyginimą, tu moki ir didesnius mokesčius, ypač jei kalbėtume apie Lietuvą.

Visi sako – ir Pasaulio bankas, ir Pasaulio ekonomikos forumas, kad keliant atlyginimus, padidėja ir našta darbo vietai. Jeigu mes naudosimės tokia gudria, labai gerai veikiančia schema, kaip pavyzdžiui, dovanos – jos neįtraukiamos į sąnaudas  ir tai nevadinama pajamomis natūra, bus naudos. O jei mes priedą pridedame prie atlyginimo, tai jau laikoma pajamomis natūra. Todėl tiek darbdaviui, tiek darbuotojui pastarasis variantas blogesnis.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Tai kaip dėl tų kompensacijų, kurias žada mokėti keli komerciniai bankai savo darbuotojams? Kokie mokesčiai bus nuskaitomi?

– Tie patys. Grįžkime prie praeities, kai prasidėjo pandemija. Mes ką pasiekėme, kad būtų neapmokestinamas pavežėjimas ir darbuotojų maitinimas, nes neveikė nei restoranai, nei kavinės. Ir tai, kad darbdavys galėjo darbuotojui užsakyti pietus, nebuvo apmokestinama. Tai buvo galima įtraukti į sąnaudas. Tai jeigu dabar mes kalbame apie komunalinius mokesčius (už elektrą, kompiuteriu naudojimąsi namuose darbo reikmėms ir pan.), pagal dabartinę situaciją, jeigu tos įmonės tai bandys įtraukti į sąnaudas, tai bus traktuojama kaip pajamos natūra. Matyt, tos įmonės tiesiog pridės tą priedą prie atlyginimo, ir klausimas bus labai aiškus.

– Kaip manote, ar šie pavyzdžiai gali tapti bendra tendencija Lietuvos versle? Kad artėjant labai brangiai žiemai, reikės primokėti darbuotojams, jog šie išgyventų?

– Jeigu taip, kaip daro kelios šios užsienio įmonės, kad prideda priemoką prie atlyginimo, akivaizdu, mažai darbuotojui naudos. Paskaičiuota, kad nors atlyginimai padidėjo, bet infliacija privedė prie to, kad perkamoji galia sumažėjo apie 5 proc. Vadinasi, nors mes didiname atlyginimą,  už tuos pinigus, kurie yra jūsų kišenėje, galite nupirkti 5 proc. mažiau. Tai reiškia, kad žmogaus gerovė krenta.

Jeigu taip, kaip daro kelios šios užsienio įmonės, kad prideda priemoką prie atlyginimo, akivaizdu, mažai  naudos.

 

Manau, nėra kitos išeities, mes turime ir toliau kelti atlyginimus, bet kaip tai įforminti, kad žmogus emociškai jaustųsi gerai?! Yra psichologinis niuansas: štai darbdavys man kompensavo už tą ir aną išlaidas. Jis jaučiasi geriau nei tiesiog tas priedas būtų pridėtas prie atlyginimo. Tai, sakykime, geras emocinis triukas, kaip pagerinti santykius su darbuotojais. Mes sakome, kad reikia iš esmės klausimą išspręsti, kad tai būtų pripažįstamos kaip neapmokestinamos sąnaudos, kad sumažintų mokestinę naštą.

– Jūs teigiate, kad kol politikai nežengs tam tikrų žingsnių, kol neįtrauks į įstatymą, tol tai netaps visuotine tendencija ir teliks pavieniai atvejai. Ir tik didelės tarptautinės įmonės galės eksperimentuoti?

– Ir tai nebus kaip kompensavimas. Tai bus pridedant prie atlyginimo. Kiti apskritai kažkiek pridės kažkokią sumą prie atlyginimo ir neskaičiuos, nesiblusinės, kiek kas sumokėjo už elektrą, šildymą ar kiek vandens išeikvojo. Tai kartais gali juokingai atrodyti.

Mes norime, kad būtų labai aiškiai pasakyta, jei namų ūkis sunaudojo tiek elektros, tiek vandens, už kokią konkrečią sumą galima skirti išmokas darbuotojams. Kaip kad aiškiai nurodyta, kad dovanoms ne daugiau tai 200 ar 300 eurų, mirus artimam šeimos nariui vėl – konkreti suma. Reikia eiti tokiu pačiu principu, tuomet viskas bus labai aišku. Turi būti nurodyti labai aiškūs skaičiai ir tada pati įmonė sprendžia, kaip jai būtų galima pasielgti.