Ką reiškia užauginti „Kokybės“ ženklu sertifikuotus obuolius?

  • Teksto dydis:

Anykščių rajono ūkininkas, AB „Ažuožerių sodai“ vadovas Regimantas Butvydas neslepia, jog šie metai jam buvo gana ekstremalūs – 120 ha obelų sodas spėjo išgyventi ir stiprų sausio šaltį, ir pavasarines šalnas žydėjimo metu, ir vasarą primenantį rugsėjį. Tačiau trisdešimt metų ūkininkavimo patirties turintis vyras nenuleidžia rankų ir stengiasi pateisinti sertifikuotos produkcijos vardą.

Visi ūkyje užauginti obuoliai žymimi nacionalinės kokybės produktų (NKP) ženklu „Kokybė“. Juos sertifikuoja nepriklausoma sertifikavimo įstaiga „Ekoagros“ pagal Nacionalinę žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą pagamintų produktų pripažinimo taisykles.

Didžiausias iššūkis – besikeičiantis klimatas

Ūkio vadovas R. Butvydas kasmet su nerimu stebi, kaip keičiasi klimatas: „Anksčiau buvome įpratę sakyti, jog mūsų klimatas atšiaurus, tačiau per pastaruosius metus jis gerokai atšilo. Kai obuolių derlius tiesiogiai priklauso nuo saulės, vėjo, temperatūros, drėgmės, belieka tik stebėti ir dar daugiau viskuo domėtis, kad pasiektum geriausius rezultatus.“

Nuo ankstaus ryto iki vėlyvo vakaro obelimis tarsi mažais vaikais besirūpinantis ūkininkas sako spėjantis pasidžiaugti visais jų etapais: pavasarį – kai tik pradeda krauti žiedus, žydėjimo piko metu, pirmųjų obuolių pasirodymu ir pagaliau – priartėjus derliaus nuėmimo metui.

Bet šiųmetinis rugsėjis atnešė ir nerimo. „Tokia vasariška oro temperatūra rudenį obuoliams yra per karšta – jie praktiškai ant šakų yra iškepę. Įsmeigus termometrą į obuolį, jis rodo net apie 40 laipsnių. Tad su šiokiu tokiu nerimu skiname ir dedame juos į saugyklą – jeigu paaiškės, kad juos per daug pažeidė karšta saulė, ilgai nestovės“, – nerimastingai kalbėjo R. Butvydas, kurio ūkyje obuolių skynimo sezono metu kasmet dirba apie 80 darbuotojų. 

Nacionalinės kokybės ženklu žymimi vaisiai yra išauginti, naudojant mažiau azotinių trąšų ir herbicidų, jie neapdorojami ir nemirkomi tirpaluose, apsaugančiuose produkciją saugyklose nuo puvimo, pelėsio ir grybelio.

 

Kai kurios obelys – 80-ies metų amžiaus

Bendrovės sode – net keliolika veislių raudonskruosčių vaisių. Iš lietuviškų obelų veislių išskirtinis yra rudeninis „Auksis“, „Noris“, „Skaistis“ bei antaniniai obuoliai, visada turintys savo pirkėją. Auginama ir senovinė pepinų veislė, bet ji labiau tinkama perdirbimui (t. y., sultims, tyrelėms ir kt.), bet ne tiesioginiam vartojimui.

Iš desertinių obelų veislių ypač populiarūs „Šampion“ – viena geriausių žieminių obelų veislių, „Ligol“, „Empire“, „Gloster“, pamažu į rinką ateina ir „Gala“ – populiarėjanti desertinio skonio žieminių obuolių veislė.

Kai kurios obelys, pasak ūkininko R. Butvydo, siekia net 80 metų ir daugiau. Vyras neslepia pasididžiavimo, kad pavyko jas išsaugoti. Žinoma, sodas yra nuolatos atnaujinamas naujais vaismedžiais, bet reikia ne vienerių metų, kol jie ims duoti derlių.

„Labai įdomus tas obels ciklas – kai ji nužydi, iškart ima krauti pumpurus kitiems metams, t. y. nuo gegužės iki kitų metų gegužės jie išbūna ant obels šakų. Jei obelis labai stipriai žydi, gali neturėti pakankamai išteklių susikrauti pumpurų kitiems metas. Bet tam, kad turėtum gerą obuolių derlių, užtenka tik 5 proc. žiedų“, – aiškino sodininkas.

Išskirtinių obuolių – į ūkininkų turgelius

Tai, kad visi įmonės „Ažuožerių sodai“ obuoliai yra išskirtiniai, liudija ženklas „Kokybė“, kuriuo žymimos obuolių pakuotės. Pasak vadovo R. Butvydo, tokiems obuoliams yra taikomi griežtesni reikalavimai, pavyzdžiui, yra nustatyti tam tikri tręšimo, augalų apsaugos priemonių naudojimo apribojimai.

Mindaugas Maciulevičius. Partnerio nuotr.

Auginantiems įprastai kai kurias chemines apsaugos priemones leidžiama naudoti net keturis kartus, o auginantiems su NKP ženklu – tik du kartus per sezoną. Be to, laikotarpis nuo paskutinio vaismedžių purškimo iki derliaus skynimo privalo būti pusantro karto ilgesnis. Nacionalinės kokybės ženklu žymimi vaisiai yra išauginti, naudojant mažiau azotinių trąšų ir herbicidų, jie neapdorojami ir nemirkomi tirpaluose, apsaugančiuose produkciją saugyklose nuo puvimo, pelėsio ir grybelio.

„Atsakingai žiūrime į visus reikalavimus: minimalus trąšų, chemikalų naudojimas, norint apsaugoti obelis nuo kenkėjų. Žinoma, įvairios vaismedžių ligos neišvengiamos, tačiau svarbiausia ne didesnis derlius, o kokybė“, – pabrėžė ūkininkas.

Dalis produkcijos yra tiekiama į įvairius Lietuvos vaikų darželius ir mokyklas, tačiau didžiausias šio ūkio obuolių asortimentas realizuojamas mobiliuose ūkininkų turgeliuose, kuriuos Kaune, Vilniuje prie „Akropolio“ organizuoja žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviško ūkio kokybė“. Čia patys ūkininkai prekiauja tiesiai iš savo ūkių atvežtomis įvairiomis šviežiomis daržovėmis, vaisiais, pieno produktais, mėsa, medumi ir dar daug kuo.

Pasak šio kooperatyvo vadovo Mindaugo Maciulevičiaus, nemažai žmonių mėgsta apsipirkti turgeliuose, nes jiems patinka tiesiogiai pabendrauti su ūkininkais, sužinoti, kaip auginami ar gaminami jų produktai. Visą žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ organizuojamų mobilių turgelių sąrašą galima rasti interneto tinklalapyje www.mobilusturgelis.lt.

„Tačiau ne visi turi galimybę į mobiliuosius turgelius užsukti rytais, tad radome sprendimą – glaudžiai bendradarbiaujame su prekybos tinklu „Maxima“. Ūkininkų gaminių vartotojams patogiu laiku galima įsigyti šiame prekybos tinkle, produkcija pažymėta ženklu „Linkėjimai iš kaimo“ ir kooperatyvo simboliu – obuoliu, apjuostu trispalve“, – sakė M. Maciulevičius.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių