Tai jis sakė premjerui Gintautui Paluckui praėjusią savaitę pareiškus, kad grupės valdoma Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ galėtų dalyvauti Lietuvoje gaminant sprogmenis. Jis taip pat neatmetė idėjos valstybei per jos kuriamą gynybos holdingą kartu su „Achemos grupe“ steigti bendrą sprogmenų gamybos įmonę.

„Ar „Achema“ yra potencialiai gynybos pramonės žaidėjas? Aš manau, kad neabejotinai. Yra elementai, kuriuos jie gali teikti sprogstamosios medžiagos gamybai, tai gali būti, kad turime galimybę taip pat investuoti kaip valstybė bent jau į tą dalį, kuri prisidėtų prie gynybos pramonės“, – LRT radijui antradienį sakė valdančiosios demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ atstovas G. Jeglinskas.

„Achema“ visą laiką buvo taikiniu įvairiems neaiškiems pirkėjams, kurių galai dažniausiai veda į Rusiją arba santykius su rusiškomis dujomis. Rinkoje turime efektyvų sandorių kontrolės mechanizmą, bet jei sakome, kad „Achema“ yra gynybos pramonės objektas, tai aš manau, kad saugumo aspektas čia labai svarbus“, – pridūrė jis.

G. Jeglinskas pabrėžė, kad „Achemai“ priklausant nuo gamtinių dujų, bendrovė galėtų bendradarbiauti su valstybės valdoma „Ignitis grupe“, pasirašyti ilgalaikes suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimo sutartis su JAV.

„Žiūrėkime būtent į tą dalį, kuri gali dalyvauti gynybos pramonės elementuose. (...) Čia kalbama apie valstybės dalyvavimą, nes tai yra strateginiai dalykai. Ar, pavyzdžiui, reikės šių produktų „Rheinmetall“, ar Giraitės ginkluotės gamyklai, ar heksogeno (RDX – BNS), kurią derimasi perimti iš Ukrainos. Čia yra verta pasvarstyti, bet tai yra galimybė, kuri gali sustiprinti Lietuvos gynybos pramonę ir visą ekonomiką“, – sakė Seimo NSGK pirmininkas.

Čia yra kompleksinis sandoris, kur valstybė turi aktyviai dalyvauti ir žiūrėti, kad tas sandoris nenueitų į valstybei negerų žmonių rankas.

„Čia yra kompleksinis sandoris, kur valstybė turi aktyviai dalyvauti ir žiūrėti, kad tas sandoris nenueitų į valstybei negerų žmonių rankas“, – sakė G. Jeglinskas.

Krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė teigė, kad „Achema“ galėtų dalyvauti Lietuvos amunicijos ir sprogmenų tiekimo grandinėje.

„Mūsų tikslas yra Lietuvoje turėti veikiančią integruotą sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų tiekimo grandinę, kuri leistų tiek aprūpinti mūsų kariuomenę, tiek eksportuoti čia pagamintą produkciją. Kai kalbame apie „Achemą“, tai galėtų būti viena iš tokio klasterio įmonių, tokia galimybė tikrai yra“, – LRT radijui sakė O. Mašalė.

Anot jos, šiuo metu per anksti atsakyti į klausimą, ar valstybė galėtų išpirkti dalį „Achemos grupės“ ar „Achemos“ akcijų.

„Tai yra pirminės idėjos, aptarimai apie galimus bendradarbiavimo būdus. Neabejoju, kad tie pokalbiai bus tęsiami ir tada galėsime kalbėti konkrečiau“, – sakė O. Mašalė.

„Šiuo metu galima svarstyti pačius įvairiausius variantus“, – teigė ji, atsakydama į klausimą, ar valstybė ir „Achema“ galėtų kurti bendrą įmonę, kaip tai buvo padaryta su Vokietijos koncernu „Rheinmetall“.

Kontrolinį „Achemos grupės“ akcijų paketą siekiantis įsigyti vienas smulkiųjų grupės akcininkų Arūnas Laurinaitis teigė, kad „Achemos“ gamykla „galėtų prisidėti prie valstybės apsaugai reikalingų įvairių produktų gamybos“.

„Sprogmenys tikriausiai yra viena iš tų krypčių, kuri galėtų būti. O šiaip „Achema“ yra tas subjektas, kuris galėtų užtikrinti valstybės poreikius“, – LRT radijui sakė A. Laurinaitis.

„Achema“ turi rūgščių, galinčių būtų žaliava sprogmenų gamybai, cechą.

G. Paluckas praėjusią savaitę sakė, kad „Achema“ yra atlikusi sprogmenų gamybos projekto ekonominio atsiperkamumo studiją ir jau nusižiūrėjusi sklypą gamyklai.

Tai, jog dalis didelių chemijos pramonės įmonių galėtų būti perorientuotos sprogmenų gamybai, anksčiau yra sakęs Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Lietuvoje veikia dvi didelės chemijos pramonės įmonės – „Achema“ ir Kėdainių fosforo trąšų gamykla „Lifosa“, kuri dėl pritaikytų sankcijų Rusijai yra prižiūrima laikinojo valstybės paskirto administratoriaus.

BNS rašė, kad vadinamąjį gynybos holdingą Lietuvos valdžia ketina steigti siekiant leisti efektyviau valdyti šios srities pramonės įmones, kurių bendrasavininke bus valstybė.

Už šį holdingą iš pradžių bus atsakinga valstybės valdoma energetikos grupė „Epso-G“, vėliau jis būtų atskirtas.