Grupė 2024-ųjų metiniame pranešime skelbia, kad Europoje ir Baltijos šalyse vėluojant didelės apimties elektrolizės (žaliojo vandenilio) projektų vystymui sumažėjo galimybių užsitikrinti ilgalaikes elektros pardavimo sutartis.

„Kartu su iššūkiais, susijusiais su jūrinio vėjo elektrinių komponentų tiekimo grandine, gali kilti sunkumų finansuojant projektą artėjant sprendimui dėl galutinio investicinio sprendimo 2027 metais. Todėl gali kilti poreikis atidėti projekto komercinės veiklos pradžią, kol bus daugiau aiškumo dėl elektrolizės paklausos ir/arba jungties su Vokietija nutiesimo“, – rašoma pranešime. 

„Ignitis grupės“ finansų vadovas Jonas Rimavičius patvirtino, kad pirmas jūros vėjo parko projektas gali vėluoti tiek dėl stringančių elektrolizės projektų, tiek dėl sunkumų gaunant bankų paskolas.

„Galiu patvirtinti, kad tai yra ir viena, ir kita. Vėluoja elektrolizės projektai, o tai kyla dėl finansavimo sunkumų“, – seminare investuotojams trečiadienį sakė J. Rimavičius.

Tačiau jis tikino, kad dėl Europoje ir Baltijos šalyse stringančių elektrolizės projektų „Ignitis grupė“ neketina mažinti 2024–2027 metais suplanuotų 1,8–2,4 mlrd. eurų investicijų į žaliuosius pajėgumus.

Projektai tokiais parametrais, kokiais jis buvo planuotas, būtent tik su vystymo mokesčiu, tiek pasaulyje, tiek Europoje praktiškai visi atšaukiami.

„Mes vis dar tikime investicijų diapazonu, kurį pateikėme, ir projektai, kuriuos esame suplanavę, turėtų būti įgyvendinti pagal tai, kas numatyta naujausiame strateginiame plane“, – sakė J. Rimavičius.

Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas sako, kad projektas turėjo pakankamai daug rizikų, be to, anot jo, panašūs projektai, tik sumokėjus vystymo mokestį, atšaukiami ir kitose šalyse.

„Be abejo, šitas projektas turėjo pakankamai daug rizikų ir tai, be abejo, susiję. Kyla daug klausimų, ar tos rizikos buvo tinkamai suvaldytos“, – LRT radijui trečiadienį sakė Ž. Vaičiūnas.

„Projektai tokiais parametrais, kokiais jis buvo planuotas, būtent tik su vystymo mokesčiu, tiek pasaulyje, tiek Europoje praktiškai visi atšaukiami. Viena vertus, tai atitinka tokią tendenciją, kuri vyksta šiuo metu rinkoje“, – teigė ministras.

Be valstybės pagalbos vystomo pirmojo vėjo parko jūroje konkursą 2023 metais laimėjo „Ignitis grupės“ antrinė įmonė „Ignitis renewables“ kartu su partnere – pasauline jūrinių vėjo parkų vystymo kompanija „Ocean Winds“.

Už teisę vystyti 1,8 mlrd. eurų preliminarios vertės parką jos sumokėjo 20 mln. eurų mokestį valstybei.

Iki šiol planuota, kad pirmasis Lietuvos jūrinis vėjo parkas pradės veikti apie 2030 metus.

Šiemet sausį Vyriausybė leido laikinai stabdyti pernai lapkritį paskelbtą milijardinės vertės antrąjį 700 MW galios vėjo parko Baltijos jūroje vystytojo konkursą, kuriame buvo numatyta galimybę pretenduoti į valstybės skatinimą. Stabdyti konkursą bei peržiūrėti jo sąlygas nuspręsta siekiant, jog būsimo parko įtaka elektros kainoms būtų kuo mažesnė. 

Ž. Vaičiūnas anksčiau teigė, kad Seimui pritarus konkurso sąlygų pakeitimams, aukcionas iš naujo galėtų būti skelbiamas balandį, o jo laimėtojas paaiškėtų iki metų pabaigos.

Sprendimą, ar dalyvauti iš naujo paskelbtame konkurse, „Ignitis grupė“ ketina priimti, kai bus paskelbtos jo sąlygos, trečiadienį seminare investuotojams sakė grupės vadovas Darius Maikštėnas.

Pasak ministro, keičiant konkurso sąlygas būtų siekiama balanso tarp patrauklumo potencialiems vystytojams ir naudos vartotojams, taip pat norima numatyti mažesnį valstybės skatinimą.