„(Dėl prekių – BNS) iš šių platformų skundų nėra“, – LRT radijui šeštadienį teigė VVTAT direktorė Goda Aleksaitė.
Pasak jos, gavę netinkamas prekes, gyventojai jas grąžina pardavėjui, atgauna pinigus.
„Tad vartotojas net ir nukentėjęs dėl netinkamos kokybės ar netinkamai pristatytos prekės, nesivargina skųstis“, – aiškino tarnybos vadovė.
G. Aleksaitės teigimu, gyventojus reikia šviesti apie galimas pasekmes sveikatai dėl įsigytų nesaugių ir kokybiškų prekių.
„Suvokimas ir supratimas apie prekės kokybę ir kokia jos sudėtis ir kaip gali kenkti, turbūt, ir turi būti edukacijos, švietimo klausimas. Na, žmogus taip paprastai pasiėmęs elektronikos gaminį, rūbą, batus, ar tą pačią bižuteriją ar kosmetiką, sunkiai suvoks, kas gi slypi po tuo daiktu, kokia ta sudėtis, kuo jis kenkia“, – kalbėjo G. Aleksaitė.
Jos teigimu, Lietuvos vartotojai yra menkai apsaugoti pirkdami prekes iš trečiųjų šalių.
„Apsauga perkant iš trečiųjų šalių yra menka. (...) Gal kiek lengviau su Amerikos abiem žemynais, ten yra tam tikrų ir dvišalių susitarimų, taip pat Lietuva priklauso tokiai tarptautinei organizacijai ICPEN (Tarptautiniam vartotojų apsaugos ir gynimo tinklui – BNS), kuomet diplomatiniais ryšiais bandome spręsti. Yra sėkmingų atvejų, bet vienas kitas“, – pranešė ji.
Anot G. Aleksaitės, tyrimai rodo, kad 90 proc. nesaugių, pavojingų produktų yra iš Kinijos. 40 proc. tokių prekių sudaro žaislai. Po jų seka elektrotechnika, kosmetika.
„Žaisluose nesaugumas, ypač plastmasiniuose, guminiuose pasižymi, kad yra ftalatų, kurie minkština gumą, dažai jais padengiama, ten yra ir nikelio, ir kadmio, ir boro. Su elektrotechnika, tai iš tiesų tai yra iš nesaugių detalių, lūžta lengviau, nepakankamai elektros laidai pridengti, yra tikimybė, kad ir užsidegs, ir užsiliepsnos, susilydys ir jau nebeveiks. Bižuterijoje yra nikelis ir švinas. Pavyzdžiui, nikelis nudažo žaliai. Patarčiau bižuterijos gaminių iš ten neužsisakinėti. Jie kenkia mums“, – kalbėjo ji.
G. Aleksaitė, be kita ko, atkreipė dėmesį į kosmetikos gaminius iš Pietų Korėjos – ten leidžiama daugiau cheminės sudėties elementų nei Europos Sąjungoje.
Europos vartotojų teisių organizacijos asociacijos kartu su šešiomis šalimis atliktas „Temu“ ir „Shein“ gaminių tyrimas parodė, kad 96 proc. jų neatitiko Europos Sąjungos reikalavimų.
Šiaurės ministrų tarybos atliktas tyrimas atskleidė, kad 71 proc. produktų, įsigytų internetinėse platformose, neatitiko Europos cheminių medžiagų ar saugos reikalavimų.
Nepaisant to, skaičiuojama, kad kasdien į Europos Sąjungą atkeliauja apie 12 mln. mažos vertės siuntinių iš trečiųjų šalių.
(be temos)