Iš geležinkelių projekto dėl grėsmių saugumui pašalinta „Genering“ žada skųstis Strasbūrui

„Genering“ atstovas sako, jog sprendimą skųs, o jei Lietuvoje nelaimės, eis iki galo ir skųsis Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT). 

Regionų administracinio teismo Vilniaus rūmai birželio 10 dieną atmetė „Genering“ skundą, kuriuo ji prašė panaikinti jai nepalankų komisijos šių metų vasario 15 dienos sprendimą, taip pat įpareigoti komisiją pateikti įrodymus, jog įmonė ir jos akcininkas Kastytis Žilinskas turėjo ryšių su nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiais subjektais.

Be to, įmonė prašė teismo įpareigoti Valstybės saugumo departamentą (VSD) išviešinti teismui pateiktą įslaptintą informaciją.

„Tai, kad pareiškėja nesutinka su komisijos teisiniu vertinimu, savaime nereiškia, kad sprendimas yra neteisėtas. Teismas (...) daro išvadą, kad komisija teisingai taikė teisės normas, išsamiai išnagrinėjo faktines aplinkybes, sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jį naikinti“, – nutarė teismas, kurio nutartis yra nuasmeninta, todėl joje nėra konkrečių pavadinimų ir pavardžių.

Tačiau pagal teismų informacinės sistemos (Liteko) ir Registrų centro duomenis BNS pavyko nustatyti nuasmenintas įmones ir pavardes. Vėliau jas patvirtino ir bylos šalys.   

Dėl darbų apimties nesitarė

Ginčas kilo po to, kai „LTG Infra“ konkursą 2019 metų gruodį laimėjęs Ispanijos „Elecnor Servicios y Proyectos“ ir „Instalaciones Inabensa“ konsorciumas apie 411 mln. eurų vertės geležinkelio ruožo Vilnius-Klaipėda elektrifikavimo projekto subrangove ketino pasitelkti „Genering“.

Pasak teismo nutarties, 2023 metų gruodį „LTG Infra“ kreipėsi į vyriausybinę komisiją, prašydama įvertinti būsimą subrangos sandorį ir ar jis atitinka nacionalinio saugumo interesus. Komisijos šių metų vasario 15 dienos išvados pagrindu Vyriausybė vasario 22-ąją priėmė nepalankų „Genering“ sprendimą.

Vasario 27-ąją „LTG Infra“ informavo rangovą ir „Genering“, kad sandoris negali būti sudarytas.

Vyriausybės spaudos tarnyba ir „LTG Infra“ BNS patvirtino, kad pagrindinei projekto rangovei informavus apie planuojamą pasitelkti subrangovę „Generging“, „LTG Infra“ pernai gruodžio 14 dieną kreipėsi į vyriausybinę komisiją prašydama įvertinti sandorio atitiktį nacionalinio saugumo interesams.

„LTG Infra“ taip pat patvirtino, jog atsižvelgusi į komisijos sprendimą ji informavo Ispanijos rangovę ir „Genering“, kad nepritaria pastarosios pasitelkimui projekte.

Tuo metu Vyriausybė motyvuodama tuo, kad komisijos sprendimas apskųstas teismui, o jo nutartis nėra įsiteisėjusi, BNS pranešė neteikianti komentarų dėl „Genering“ ryšių su nacionalinio saugumo interesų neatitinkančiais subjektais.

„Komisija vasario 15 dienos protokoliniu sprendimu informavo bendrovę („LTG Infra“ – BNS) apie savo nustatytas aplinkybes“, – BNS pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. 

„LTG Infra“ BNS taip pat neatskleidė, kokios vertės darbus turėjo atlikti „Generging“. Geležinkelių įmonė teigė, kad dėl kito subrangovo į ją kol kas nesikreipta.

„Genering“ vadovas Aleksandras Židokas BNS sakė, kad apie darbų vertę ar sumas nebuvo jokios kalbos, nes paprastai subrangai įmonė kviečiama darbams pagal poreikį ir įmonės galimybes.

„Jokios sutarties nebuvo, buvo tiesiog klausimas „Elecnoro“, ar jūs norite ir galite būti subrangovais mūsų vykdomame pirkime, Atsakymas buvo taip, mes norime“, – BNS sakė A. Židokas. 

Valstybinės reikšmės geležinkelių magistralė  Kaišiadorys–Radviliškis–Šiauliai– Klaipėda („Draugystė“) yra nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įrenginių ir turto sąraše.

„Genering“ neigia ryšius su Baltarusijos ir Rusijos įmonėmis

Teismo nutartyje cituojama komisijos išvada skelbia, jog „LTG Infra“ turi įvertinti komisijos informaciją dėl subrangovės ryšių su Baltarusijos subjektais, įskaitant ir valstybės kontroliuojamus, ir „Genering“ nepasitelkti.

„Nepaisant to, kad komisija ir Vyriausybė nepriėmė sprendimo (...) pripažinti pareiškėją ir sandorį neatitinkančiais nacionalinio saugumo interesų, pareiškėjos atžvilgiu pateikė išvadą, kuri jai sukėlė tiesiogines neigiamas pasekmes, tapačias, kurias būtų sukėlęs komisijos sprendimas, kuriuo pareiškėja būtų pripažinta neatitinkančia nacionalinio saugumo interesų“, – teismui teigė „Genering“.

„Neturėdama faktinio ar teisinio pagrindo komisija pateikė neatitinkančių tikrovės teiginių, (....) komisijos išvados paremtos neteisingomis prielaidomis“, – pridūrė iš projekto pašalinta įmonė.

Bylos duomenys rodo, kad „Genering“ per akcininką yra susijusi su įmone „Team LT“, kurios vienas buvusių akcininkų Markas Kacas yra galimai susijęs su verslu Baltarusijoje.

Tarp „Genering“ argumentų teismui rašoma, jog, skirtingai nei teigė VSD, įmonės „Team LT“ reorganizavimas 2021-2022 metais nebuvo formalus – buvo ne tik pakeistas jos pavadinimas, bet ir įmonės akcininkai – vietoj iki tol buvusių dviejų akcininkų, turėjusių po 50 proc. akcijų, vieninteliu savininku tapo Kastytis Žilinskas, be to, keitėsi ir įmonės valdyba.

Pasak „Genering“, po pertvarkos „Team LT“ nebeturi ryšių su Baltarusijos ar kitomis šios šalies bei Rusijos įmonėmis, galinčiomis kelti grėsmę nacionaliniam saugumui. Jos teigimu, būtent buvusio „Team LT“ akcininko – Latvijos piliečio Marko Kaco galimos sąsajos su Baltarusija galėjo būti pagrindas neigiamam vertinimui, tačiau jam pasitraukus nebėra pagrindo įmonės vertinti kaip keliančios grėsmę nacionaliniam saugumui.

„Šio asmens pasitraukimas iš įmonės („Team LT“  – BNS) akcininkų vyko įgyvendinant tos pačios komisijos rekomendacijas“, – teismui teigė bendrovė.

„Genering“ teigimu, nuo 2021 metų kovo, kai komisija pripažino, jog „Team LT“ turi ryšių, neatitinkančių nacionalinių saugumo interesų, tokių ryšių, sutarčių, atsiskaitymų ar korespondencijos su Baltarusijos įmonėmis ji nebeturi.

„Komisijos sprendimas yra paremtas vienintele aplinkybe, kad K. Ž. (K. Žilinskas – BNS) 2021-2022 metais valdė 50 proc.  įmonės akcijų. Komisijos vertinimu, tai reiškia, kad jo įtaka įmonėje („Team LT“ – BNS) buvo reikšminga. Pareiškėjos („Genering“ – BNS) manymu, komisijos išvada dėl K. Ž. yra paremta išimtinai prielaida. Sprendime nepateikti įrodymai, nenurodytos aplinkybės, pagrindžiančios, jog K. Ž. aktyviai dalyvavo įmonės veikloje, turėjo sąsajų su Baltarusijos subjektais, įmonėmis“, – skunde teismui nurodė „Genering“. 

Pernai kovą BNS rašė, jog „Team LT“ (buvusi „Belam LT“) teisme galutinai nepavyko panaikinti vyriausybinės komisijos išvados, kad jos ryšiai neatitinka šalies saugumo interesų. Tokią išvadą komisija priėmė 2022 metų birželį.

„Belam LT“ tuomet turėjo būti subrangovė sandoryje su „LTG Infra“, tačiau nė viena įmonė tuomet BNS nekomentavo, kokiame projekte turėjo dalyvauti „Belam LT“.

Registrų duomenys rodo, kad pastaroji 2022 metais pakeitė pavadinimą į „Team LT“, o vieninteliu jos akcininku tapo K. Žilinskas – iki tol 50 proc. akcijų valdė M. Kacas – jis yra Latvijos „Belam-Riga“ vadovas ir akcininkas, prieš metus kartu su žmona valdęs  77 proc. įmonės akcijų, rodo vieši šaltiniai. 

„Genering“ vadovas A. Židokas BNS nenorėjo komentuoti ryšių su buvusiu „Team LT“ akcininku M. Kacu ir tikino, kad pastarasis „niekaip nesusijęs su Baltarusija ir Rusija“, be to, anot jo, nei „Genering“, nei „Team LT“ niekada nedirbo Baltarusijoje.

„Tai buvo įprasta komercinė praktika, ten dirbo absoliučiai visos įmonės, visi konkurentai ir tie patys geležinkeliai, ministerijos. Bet nei „Genering“ niekada gyvenime nedirbo Baltarusijoje, nei „Team LT“, – BNS teigė A. Židokas.

Anot jo, ryšiai su M. Kacu išnyko 2022 metais, kai jis pasitraukė iš „Team LT“ akcininkų.

Žvalgyba: įmonė turi ar turėjo keliančių grėsmę šalies saugumui ryšių 

Vyriausybės komisija teismui aiškino, kad ji nepriėmė sprendimo, kuris padarytų įtaką sutarties su „Genering“ nutraukimui.

„Tai būtų buvusi neproporcinga priemonė, ypač turint mintyje, kad kitos sandorio šalies – jungtinės veiklos partnerių dalyvavimas sandoryje nei komisijos, nei institucijų nebuvo identifikuotas kaip keliantis grėsmę nacionalinio saugumo interesams veiksnys“, – teigė vyriausybinė komisija.

Pasak jos, Lietuvos karinė žvalgyba komisijai nurodė, kad „Genering“ yra turėjusi netiesioginių ryšių (per kitas valdomas bendroves) su Rusijos ir Baltarusijos subjektais, ir tai kelia riziką nacionalinio saugumo interesams.

VSD komisijai nurodė, kad įmonė turi ar praeityje turėjo didinančių riziką ar keliančių grėsmę šalies saugumui ryšių su užsienio valstybių institucijomis ar tų valstybių fiziniais arba juridiniais asmenimis.

„Komisija sprendė, kad pareiškėja per savo vienintelį akcininką turi ryšių su nacionaliniam saugumui grėsmę keliančiomis bendrovėmis“, – rašoma teismo nutartyje.

„Jeigu jūs man galėtumėt išaiškinti šitą frazę, kokiu būdu „Genering“ galėjo turėti netiesioginių ryšių per kažkokius netiesioginius akcininkus su kažkuo Rusijoje ir Baltarusijoje, tiesiog aš nesuprantu, kas ten parašyta. Aš suprantu, kad tai absoliuti nesąmonė ir aš jos komentuoti nemoku“, – BNS sakė „Genering“ vadovas A. Židokas.

Jis teigė, kad bendrovė bylinėsis iki galo – jei galutinis teismų sprendimas Lietuvoje jai bus nepalankus, ji skųsis Europos Žmogaus Teisių Teismui.

„Lietuvoje nėra institucijos, kurios priverstų ar leistų piliečiams įrodyti, kad taip nėra, kur galima kreiptis ir pasakyti, kad čia yra melagiena, čia yra melagiena. Išskyrus EŽTT, kur įmonė jau ir kreipėsi – „Team LT“ jau pateikė šitam teismui (ieškinį – BNS) po pralaimėjimo Lietuvoje ir laukia, kada bus pradėti posėdžiai“, – aiškino „Genering“ vadovas.

„Genering“ teismui teigė, jog K. Žilinskas per jo valdomas įmones yra baudžiamas jau daugiau nei 13 metų, nepaisant to, kad jo atžvilgiu nėra priimti nepalankūs žvalgybos institucijų sprendimai. Jo valdomos įmonės nebeturi teisės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, dirbti viešojo sektoriaus projektuose, iš kurių įmonė gauna 80 proc. pajamų.

„Sprendimas gali lemti pareiškėjos nemokumą, bankrotą. Taigi, K. Ž. per savo valdomas įmones nebegali užsiimti verslu, kuriame dirbo apie 30 metų ir turi išskirtinę kompetenciją bei patirtį“, – teigė įmonė.

Pasak A. Židoko, įmonė dalyvauja tiek privačių įmonių, tiek viešojo sektoriaus pirkimuose, „bet Lietuva dabar nieko neperka infrastruktūros biznyje, gaila“.

„Kol kas bankrutuoti nesiruošiam (...) Tuos pirkimus, iš kurių mus išmeta, pasiima konkurentai“, – teigė verslininkas.  

K. Žilinskas nuo 2023 metų liepos yra vienintelis „Genering“ (iki pernai rugpjūčio – „Kapsch TrafficCom Lietuva“) akcininkas, jis taip pat vienintelis „Team LT“ (buvusios „Belam LT“ ir „Belam telekomunikacijos“) akcininkas.

Iki tol 51 proc. „Kapsch TrafficCom Lietuvos“ akcijų valdė Austrijos „Kapsch TrafficCom“, o 49 proc. – K. Žilinsko valdoma „Belam LT“, rodo Registrų centro duomenys.