- Valdas Pryšmantas, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Davoso ekonomikos forume pristatyta idėja papildomai apmokestinti bendrovių pelną, gautą aukštos infliacijos sąlygomis, Lietuvoje įneštų daugiau sumaišties nei naudos, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė.
„Žvelgiant į Lietuvą, turbūt daugeliui įmonių praėję metai, tarkime, 2021 metai, buvo pakankamai sėkmingi, iš viso įmonės uždirbo apie 10 mlrd. eurų pelno, iš jų, sakysime, maisto produktais prekiaujantys prekybos centrai uždirbo apie 2 proc. viso to pelno. Todėl pokyčiai šioje srityje turbūt neatneštų kažkokios didelės naudos valstybės biudžetui, galbūt įneštų daugiau sumaišties“, – trečiadienį žurnalistams Vilniuje sakė G. Skaistė.
Tokie mokesčiai, anot jos, yra reta išimtis: „Paprastai pelno mokestis nustatomas horizontaliai, visiems vienodas, o tokie sektoriniai pelno mokesčiai yra retesnė išimtis“.
Paprastai pelno mokestis nustatomas horizontaliai, visiems vienodas, o tokie sektoriniai pelno mokesčiai yra retesnė išimtis.
Su skurdu kovojanti tarptautinė labdaros organizacija „Oxfam“ pirmadienį pareiškė, kad maisto bendrovės, kurios smarkiai pakilus infliacijai žeriasi didelį pelną, turėtų būti apmokestintos viršpelnio mokesčiu, siekiant padėti mažinti nelygybę pasaulyje.
Ši idėja įvardinta organizacijos ataskaitoje, kuri buvo paskelbta Šveicarijos Davoso slidinėjimo kurorte prasidedant Pasaulio ekonomikos forumo (PEF) metiniam susitikimui, suburiančiam pasaulio politinį ir verslo elitą.
G. Skaistė sako, kad siekiant mažesnių kainų naudingiau būtų stiprinti konkurenciją.
„Daugumoje šalių yra taikomas horizontalus pelno mokestis, vienodas visoms įmonėms, todėl manau, kad tam, kad kainos būtų tiesiog mažesnės, turbūt labiau prisidėtų labiau konkurencijos stiprinimas, Konkurencijos tarybos priežiūra intensyvesnė ir taip pat Lietuvos bankas šiuo metu atlieka tam tikrą analizę, kas veikia maisto kainas, tai turbūt taip pat prisidės prie to, kad rinka būtų skaidresnė“, – kalbėjo G. Skaistė.
Praėjusiais metais maisto kainos Lietuvoje augo beveik sparčiausiai Europos Sąjungoje, Lietuvos banko duomenimis, jos buvo pagrindinis aukštą infliaciją lemiantis veiksnys. Labiausiai brango pienas ir jo produktai – per metus kainos augo virš 50 proc. aliejaus ir riebalų – virš 40 proc., duonos ir grūdinių produktų – beveik 40 procentų.
Ministrės manymu, kainos labiausiai didėjo dėl brangstančios energetikos ir didėjančių atlyginimų, nes šiuos kaštus verslas perkelia ant vartotojų.
„Manau, kad didžiąja dalimi tai yra energetika, augantis darbo užmokestis (...) Visa tai yra įmonių kaštai, natūralu, kad jie atsigula ant galutinės kainos vartotojui“, – sakė G. Skaistė.
Anot jos, šiuo metu atliekamas specialus Lietuvos banko tyrimas nustatys, ar produktų brangimas buvo pagrįstas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Aplinkos ministras: nerealu kasmet renovuoti 10 proc. namų
Kasmet renovuoti po 10 proc. daugiabučių yra nerealu, sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas. ...
-
Apklausa: ketvirtadalis į pensiją išėjusių lietuvių planuoja dirbti toliau2
Ketvirtadalis arba 25 proc. lietuvių, pasiekę pensinį amžių, ketina ir toliau dirbti bent dalį darbo dienos, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausa. ...
-
Apklausa: 90 proc. Lietuvos gyventojų susiduria su finansiniais sukčiais3
Su įvairiais sukčiais susiduria daugiau nei 90 proc. Lietuvos gyventojų, nemaža dalis jų atpažįsta ir populiariausias finansinio sukčiavimo apraiškas, rodo Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro užsakymu atlikta reprezentatyvi apklaus...
-
G. Šimkus: būstas turi būti apmokestintas ne pagal vietą, bet pagal jo vertę1
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui Mindaugui Lingei siūlant leisti savivaldybėms pačioms nustatyti konkrečius komercinio ir gyvenamojo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio tarifus, Lietuvos banko (LB) vadovas Gediminas Šimkus tai vadina ...
-
Vaistinėse elektroninėmis cigaretėmis siūloma prekiauti tik gydant priklausomybę2
Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) nesutinkant, kad elektroninėmis cigaretėmis būtų prekiaujama vaistinėse, Seime registruotas dar vienas siūlymas dėl jų prekybos apribojimų. ...
-
R. Šimašius: aukštos kvalifikacijos užsieniečiams darbo sąlygos Lietuvoje nepalankios1
Dėl nepalankios mokestinės sistemos į Lietuvą dirbti atvyksta mažai aukštos kvalifikacijos užsieniečių, o daug uždirbantys Lietuvos piliečiai vyksta dirbti į užsienį, sako buvęs Vilniaus meras, konsultacijų paslaugų ir analitikos įmon...
-
G. Šimkus: pramonė turėtų atsigauti kitų metų pirmąjį pusmetį3
Lietuvos bankui (LB) gerinant šių metų ir kiek bloginant kitų metų šalies ekonomikos prognozes, LB vadovas Gediminas Šimkus sako, kad pramonė, ypač eksportuojanti, turėtų vėl pradėti augti kitų metų pirmąjį pusmetį, o jai sp...
-
Prezidento patarėja: tikimės daugiau Taivano žadėtų investicijų Lietuvoje3
Lietuva tikisi daugiau Taivano žadėtų investicijų Lietuvoje, sako prezidento patarėja Asta Skaisgirytė. ...
-
Siūloma leisti produktų įsigyti tiesiai iš smulkių ūkių
Perkančiosioms organizacijoms nuo 2024 metų siūloma panaikinti visas kliūtis įsigyti maisto produktų tiesiai iš smulkių ūkininkų ar ūkių. Žemės ūkio ministerija siūlo atitinkamas Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas. ...
-
Darbo rinkos ekspertas: elektronikos inžineriją renkasi vis daugiau studentų5
Verslui skelbiant, kad elektronikos inžinierių Lietuvoje yra kelis kartus mažiau nei reikia, šiemet šalies aukštosiose mokyklose šią specialybę rinkosi 5 proc. daugiau studentų nei pernai. Darbo rinkos ekspertas teigia, kad te...