Su duona ir šokiais – taip prieš penkerius metus Mažeikių naftos perdirbimo gamykloje pasitiktas prezidentas Gitanas Nausėda ir svečiai iš Lenkijos.
Gamykla priklauso lenkų koncernui „Orlen“. Tada pasirašytas beveik 700 mln. eurų vertės gamyklos modernizavimo projektas.
Tačiau investicijos stoja... Lenkai ne tik svarsto stabdyti gamyklos atnaujinimą, bet galbūt visiškai ją uždaryti. Apie tai pranešė pats koncerno vadovas.
Iš lenkų – raudona vėliava. Tačiau Lietuvos valdžia – kol kas – rami.
„Jokių indikacijų apie planuojamą pasitraukimą tikrai neturiu“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
„Tikrai nesame gavę jokių oficialių indikacijų“, – teigė energetikos ministras Lukas Savickas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Per paskutinius trejus metus gamyklos modernizavimas pabrango beveik 50 proc. Projektui užbaigti reikia dar maždaug 600 milijonų eurų.
„Yra pasirašytas susitarimas, yra darbo grupė dėl šios investicijos ir tikrai verta atkreipti dėmesį – 80 proc. investicijos jau yra įgyvendinta“, – pabrėžė L. Savickas.
Tiesa, investicijos, galbūt, ne didžiausia problema. Lenkams gali nepatikti Lietuvoje planuojami mokesčiai.
„Galbūt tai yra vienokia ar kitokia įmonės reakcija, bet tegul pati įmonė ir paaiškina“, – komentavo L. Savickas.
Premjeras ministrams pavedė ruošti siūlymus apmokestinti tai, ką energetikos įmonės uždirbo dėl rekordiškai išbrangusios naftos.
„Reikia pagalvoti apie tai, kas yra tas šaltinis, kuris kelia kainas labiausiai, ir naftos produktai yra tie, kurie turi reikšmingiausią įtaką“, – aiškino L. Savickas.
Surinktais pinigais valdžia bandytų stabdyti kainų kilimą. Tačiau finansų ministras tikina – Lietuvai tai gali kainuoti santykius su kaimynais.
„Mes puikiai suprantam, kur yra Lenkija, kokios yra grėsmės šiuo metu geopolitinės, ir bet koks skaldymas ir kiršinimas – visi puikiai suprantam, kuriai pusei groja ir žaidžia. Šitoje vietoje labai reikėtų pasverti“, – sakė finansų ministras Taurimas Valys.
Rizikų mato ir ekonomistai: sako, mokesčiais bausti už kitų sukeltą naftos kainų krizę – neprotinga.
„Tai yra neigiamas signalas užsienio verslui, kalbant apie Lietuvos patrauklumą investicijoms. Nes mes įvedam LT mokestį ir dažnai jie tampa pastoviais mokesčiais“, – teigė „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.
Tiesa, patys lenkai energetikos įmonių viršpelnius jau apmokestino. Taip tikisi biudžetą papildyti apie 940 mln. eurų. Lietuva nebūtų vienintelė.
„Jau tokie sprendimai priimti Lenkijoje, nacionaliniai sprendimai. Matom, kad šešios ES valstybės indikuoja, kad tokie sprendimai galėtų būti priimami“, – teigė L. Savickas.
Finansų ministras sako – reikia palaukti, ką nuspręs kitos šalys. Anot jo, tokie mokesčiai turėtų būti taikomi Europos Sąjungos lygiu.
„Jeigu būtų pozicija bendra europinė, kuri mums šiek tiek leistų nukreipti riziką nuo savęs ir sumažintų mūsų geopolitines rizikas, tai būtų kitokia situacija“, – sakė T. Valys.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje apmokestinus „Orlen“ viršpelnį, per metus būtų galima gauti apie 40 milijonų eurų.
„Mums nebūtina aplenkti Lenkiją, mes galim netgi mažesnį viršpelnio mokestį pritaikyti, kad būtume tokie palaikytojai tos sistemos vystymo pas mus“, – teigė Seimo pirmininkas Juozas Olekas.
Tačiau ekonomistai įspėja – dėl keliasdešimties milijonų dabar ateityje galime prarasti vieną didžiausių šalies mokesčių mokėtojų. Mažeikių gamykla per metus pagamina didžiąją dalį Lietuvai reikalingų degalų. Jei lenkai nuspręstų gamyklą uždaryti, Lietuvai tai būtų didžiulis ekonominis smūgis.
„Lietuvos BVP sumažėtų 1,6 mlrd. eurų. Arba, kitaip sakant, tas 1,6 mlrd. kritimas atimtų iš BVP augimo 2 proc. Iš tiesų poveikis bus gana didelis ir ekonomika iš augimo pereis realiai į stagnaciją“, – prognozavo A. Izgorodinas.
Ministerijos savo vertinimus premjerui pateikti turi iki pirmadienio. Svarstoma apmokestinti ne tik degalų, bet ir elektros bei šilumos gamintojus.
Naujausi komentarai