- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Darbuotojai atskleidžia, kas jiems svarbiausia darbe
-
Darbuotojai atskleidžia, kas jiems svarbiausia darbe
-
Darbuotojai atskleidžia, kas jiems svarbiausia darbe
-
Darbuotojai atskleidžia, kas jiems svarbiausia darbe
-
Loneda Gražulevičienė
-
Darbuotojai atskleidžia, kas jiems svarbiausia darbe
-
Darbuotojai atskleidžia, kas jiems svarbiausia darbe
-
Darbuotojai atskleidžia, kas jiems svarbiausia darbe
-
Darbuotojai atskleidžia, kas jiems svarbiausia darbe
Draugiškas ir produktyviai dirbantis kolektyvas yra kiekvienos įmonės ar organizacijos siekiamybė. Tačiau pastaraisiais metais išpopuliarėjusios įvairios neformalios veiklos gali būti ne visai tai, ko darbuotojams iš tiesų reikia. Biuruose dirbantys žmonės sako, kad esminiai geros emocinės savijautos faktoriai darbe yra du – santykiai su kolegomis bei vadovais.
Rinkos tyrimų bendrovė „Synopticom“ atliko Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biurų darbuotojų apklausą. 72 proc. patvirtino, kad jie darbe jaučiasi gerai tuomet, kai su kolegomis palaiko gerus santykius, o 59 proc. – kai sutaria su vadovais. Trečioje prioritetų sąrašo vietoje atsidūrė tinkamas ir sąžiningas darbo krūvio paskirstymas, kurį pažymėjo 47 proc. respondentų.
Netikėtumas: bendros veiklos pageidauja ne jaunimas
Apklausą inicijavusios nekilnojamojo turto bendrovės „Urban Inventors“ plėtojamo BLC verslo centro vadovė Loneda Gražulevičienė sako, kad siekiant išsiaiškinti darbuotojų prioritetus kartu buvo atsakyta į klausimą, ar tikrai taip svarbu linksminti modernių biurų darbuotojus, kurie stereotipiškai įsivaizduojami kaip kompiuterinius žaidimus, stalo futbolą žaidžiantys ir paspirtukais koridoriais lakstantys informacinių technologijų genijai.
„Bendros neformalios veiklos reikšmė šiuolaikiniame žmogiškųjų išteklių valdyme galbūt yra kiek pervertinama. Absoliučiai visų amžiaus grupių darbuotojai vardija tą patį ir tuo pačiu eiliškumu: kolegos, vadovai, krūvis. Visa tai yra nuo kasdienos neatsiejami rutininiai darbo elementai ir tikrai nėra taip paprasta juos gerai sustyguoti. Tačiau gera žinia yra ta, kad aiškiai išsakyti darbuotojų lūkesčiai nurodo, kur link visi turime judėti ir kam skirti daugiausiai dėmesio“, – sako L. Gražulevičienė.
Loneda Gražulevičienė
Už bendrą kolegų neformalią veiklą ir bendravimą iš viso pasisakė 9 proc. respondentų. Įdomu tai, kad daugiausiai bendrai leidžiamo laiko gerbėjų yra vienoje iš vyriausių 50-60 metų amžiaus grupėje – 14 procentų.
18-29 metų amžiaus darbuotojai bendrų veiklų pageidauja mažiau, už jas pasisakė 8 proc. darbuotojų, kaip ir 30-39 metų amžiaus grupės atstovai. Vis dėlto, patys pasyviausi yra 40-49 metų žmonės, norinčiųjų leisti laiką su bendradarbiais tarp jų yra vos 6 procentai.
Geri santykiai – daugiau laisvės
L. Gražulevičienė atkreipia dėmesį, kad COVID-19 pandemija išryškino darbuotojų norą laisviau planuoti savo darbo laiką, todėl geri žmogiškieji santykiai darbe tam pasitarnauja efektyviausiai.
„Daug žmonių dirba sėdimąjį darbą ir didžiąją dienos dalį praleidžia prie kompiuterio. Jiems labai svarbu daryti pertraukėles, šiek tiek pajudėti, nuo monitoriaus pailsinti akis ar tiesiog ramiai niekam netrukdant pamedituoti. Visiškai suprantama, kad jie tą nori daryti savo ritmu ir tikrai nebūtinai kartu su būriu bendradarbių. Kauno BLC 2 biurų centre turime įrengę bokso salę, kurioje galima pasmūgiuoti bokso kriaušę taip išliejant susikaupusias emocijas. Tikrai nėra taip, kad į ją iki karantino įvedimo buvo einama visu kolektyvu, nes sunku nuspėti, ar jos konkrečiam žmogui prireiks ryte ar vakare“, – sako L. Gražulevičienė.
Jos teigimu, tai galioja ir kitoms veikloms bei asmeniniams reikalams, kuriems dėmesio skirti lengviau ir paprasčiau, jei kolektyve yra sutariama.
Be to, pastebima tendencija, kad darbuotojai domisi skirtingais dalykais ir yra linkę išlaikyti savo individualumą, ar tai būtų nubėgimas iki parduotuvės, joga, bokso kriaušė, ar tiesiog tylus susikaupimas.
„Tai padeda trumpam atitrūkti nuo darbo, sumažinti stresą, įtampą ir persikrovus vėl grįžti prie turimų užduočių. Gerą emocinę savijautą kuria ne tik finansinis stabilumas, bet ir tarpusavio santykiai darbe. Neabejotinai, jie yra tikrasis sėkmės faktorius, kurį būtina maksimaliai išnaudoti – būtent į darbuotojų gerovę ir orientuojamės BLC verslo centre vadovaudamiesi „Fitwell“ filosofija“, – pastebi L. Gražulevičienė.
Tyrimų bendrovės „Synopticom“ apklausoje dalyvavo 528 Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos biurų darbuotojai, dirbantys valstybiniame, viešajame ir privačiame sektoriuje, klientų aptarnavimo, informacinių technologijų, gamybos, transporto ir kitose srityse.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Matijošaitis: užtruko, bet duotas žodis – ištesėtas26
Kauno miesto meras Visvaldas Matijošaitis džiaugiasi, kad „Vičiūnų grupės“ pasitraukimo iš Rusijos rinkos istorijoje pagaliau padėtas taškas. Kelis pastaruosius metus kritikos dėl įmonės veikimo Kaliningrade susilauk...
-
„Amber Grid“ vadovas: GIPL detalių keitimas gali užtrukti mažiausiai metus2
Rinkos reguliuotojui įpareigojus dujų perdavimo sistemos operatorę „Amber Grid“ pakeisti įtarimų sukėlusias galimai rusiškas jungiamąsias detales, sumontuotas Lietuvos ir Lenkijos magistraliniame dujotiekyje (GIPL), pasak bendrovės v...
-
D. Matijošaitis apie „Vičiūnų“ pasitraukimą iš Rusijos: akivaizdu, kad žaidėme ne savo žaidimą27
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdoma žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupė“ oficialiai patvirtino pardavusi Rusijos Kaliningrado srityje veikiantį fabriką ir dar 7-iose valstybėse ...
-
G. Nausėda apie parduotą „Vičiūnų grupės“ verslą Rusijoje: geriau vėliau negu niekada14
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio iš dalies valdomai žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupei“ po dvejus metus trukusio proceso pardavus verslą Rusijoje, prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog jis par...
-
VERT įpareigojo „Amber Grid“ pakeisti GIPL detales su rusiškomis žymėmis5
Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) įpareigojo dujų perdavimo sistemos operatorę „Amber Grid“ pakeisti įtarimų sukėlusias Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) galimai rusiškas jungiamąsias detales. ...
-
„Orlen Lietuva“ atlygino 146 tūkst. eurų į jūrą išsiliejusios naftos sukeltą žalą5
Naftos importo ir perdirbimo bendrovė „Orlen Lietuva“ teigia atlyginusi aplinkosaugininkų nustatytą 146,4 tūkst. eurų žalą, kai vasario pradžioje Baltijos jūroje ties Būtingės naftos terminalu išsiliejo beveik 2 tonų naftos. ...
-
Lietuvoje startuoja Graikijos „Aegean Airlines“ – dukart per savaitę skraidins į Atėnus1
Lietuvoje startuoja nacionalinė Graikijos oro vežėja „Aegean Airlines“ – du kartus per savaitę ji tiesiogiai skraidins iš Vilniaus į Atėnus. Tikimasi, kad keliautojai per Atėnus galės pasiekti daugiau pasaulio šalių jun...
-
„Vičiūnų grupė“ pardavė gamyklą Kaliningrade61
Kauno mero Visvaldo Matijošaičio ir jo verslo partnerio Liudo Skieraus valdoma žuvies bei kitų maisto produktų gamybos ir prekybos „Vičiūnų grupė“ Rusijos valdymo grupei „Gruppa Okean“ pardavė visą verslą Rusijoje &nda...
-
„Maxima“ kviečia dirbti: apmokome, suteikiamas transportas, apgyvendinimas bei nemokamas maitinimas9
Šalia Lentvario netrukus pradės veikti naujas „Maxima LT“ logistikos centras. Jo vadovas Modestas Virvilas jau renka savo komandą – jo kolegomis gali tapti ir patirties logistikoje neturintys kandidatai. ...
-
Svarbiausi faktai apie Lietuvoje gamyklą planuojančią statyti „Rheinmetall“3
Vokietijos gynybos pramonės milžinei „Rheinmetall“ planuojant Lietuvoje statyti 155 mm artilerijos amunicijos gamyklą, BNS pateikia pagrindinius faktus apie dar 19-ojo amžiaus pabaigoje įkurtą Vokietijos koncerną, kuris taptų vienu didžiau...