- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Artėjant Kalėdų karštinei trijų didžiausių Lietuvos miestų rinkos išlieka labai panašiame aktyvumo lygyje, remdamiesi preliminariais lapkričio mėn. duomenimis, teigia kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ analitikai. Prieššventinį laikotarpį stebimas įprastas sezoninis sulėtėjimas, tačiau Vilniuje tai yra šeštas mėnuo, kai kiekvieną mėnesį fiksuojama aukštesnė paklausa nei atitinkamais praėjusių metų mėnesiais, o Kaune rezultatas yra perpus geresnis nei visų šių metų vidurkis.
„Iš vienos pusės, stebime jau įprastą, ramią rinką visuose didmiesčiuose. Ši situacija tęsiasi jau apie 20 mėnesių ir aš ją drąsiai galiu pavadinti „nauja normalybe“. Tai sudaro geras sąlygas pirkėjams ieškoti geriausių pasiūlymų, nes rinkos dalyviai, siekdami palaikyti pardavimų skaičių, taiko įvairias priemones. Tačiau matome ir kitą medalio pusę – bent Vilniuje ir Kaune spaudžiasi „paklausos spyruoklė“, – sakė „Citus“ investicijų ir analizės vadovas Šarūnas Tarutis.
Jo teigimu, preliminariu vertinimu, Vilniuje bei Kaune esamas naujo būsto poreikis gali keleriopai viršyti esamą pasiūlą. Taip yra dėl to, kad per paskutinius metus sostinės gyventojų skaičius išaugo apie 27 tūkst., Kauno – apie 16 tūkst. žmonių.
„Šią tezę kartojame jau senokai, tačiau suprantama, kad esamomis įperkamumo sąlygomis, vyraujant aukštoms palūkanoms daug žmonių atideda sprendimą įsigyti būstą. Tačiau didėja rizika, kad nepatenkinta paklausa „sprogs“ „Euribor“ pasukus žemyn kitais metais, o tai sukels būsto kainų didėjimą, nes pasiūla vis dar yra smarkiai užspausta. Šiuo metu kaip tik atliekame skaičiavimus, kiek maždaug žmonių šiuo metu laukia įsigyti būstą, tačiau to padaryti negali arba nukelia galutinį sprendimą. Vertiname ir gretutines – būstų nuomos ir antrinę – rinkas, kurios, iš dalies amortizuoja pirminės rinkos poreikį“, – kalbėjo ekspertas.
Didėja rizika, kad nepatenkinta paklausa „sprogs“ „Euribor“ pasukus žemyn kitais metais, o tai sukels būsto kainų didėjimą.
Vilnius
Sostinėje lapkritį registruota 220 naujų būstų (202 butai ir 18 kotedžų) sandorių. Spalį paklausa siekė 261 vnt. (preliminariais duomenimis, šiame skaičiuje buvo apie 100 taip vadinamų „sukritimų“), o pernai lapkritį buvo 201 pardavimas.
Praėjusį mėnesį Vilniaus „sandėlį“ papildė rekordinis šiais metais naujų būstų skaičius – net 589 butai ir kotedžai aštuoniuose naujuose projektuose ir viename naujame anksčiau pradėto projekto etape. Tai yra beveik 3 kartus daugiau nei šių metų vidurkis. Beje, fiksuotas ir reikšmingai didesnis už šiais metais matytą vidutinį projektų, pasiekusių priešprojektinių pasiūlymų stadiją skaičius – apie 1,8 tūkst. (šių metų vidurkis sudaro apie 560 vnt.). Šiuo metu sostinės naujų būstų asortimentą sudaro 4 420 vnt. ir nuo metų pradžios (4 063 vnt.) šoktelėjo 8,79 proc.
Vidutinė pasiūloje esančių butų kainą praėjusį mėnesį keitėsi nedaug – didėjo nuo 3 265 iki 3 304 Eur už kv. m. Tai yra 0,33 proc. daugiau nei metų pradžioje (3 293 Eur/kv. m) ir 2,23 proc. daugiau nei pernai lapkritį (3 232 Eur/kv. m).
„Citus“ valdomuose projektuose lapkritį sudaryti 21 sandoris: Vilniuje naujus šeimininkus rado 12 butų, Kaune registruotos 6 sutartys dėl patalpų įsigijimo, Druskininkuose, projekte „Nemunas by CITUS“ sutarta dėl 3 apartamentų pardavimo. Šiuo metu įmonės „sandėlį“ sudaro 192 būstai ir komercinės patalpos.
Kaunas
Kaune per mėnesį buvo sudaryta 90 preliminarių būsto įsigijimo sandorių (86 butai ir 4 kotedžai). Tai yra mažiau nei spalį (110), tačiau daugiau nei pernai lapkritį (70).
Pasiūla Kaune sumažėjo nuo 1 044 iki 973 būstų ir buvo 11,71 proc. mažesnė nei metų pradžioje (1 102). Jau antrą mėnesį iš eilės laikinojoje sostinėje nefiksuota naujų projektų ar etapų.
Vidutinės pasiūloje esančių butų kainos antrajame pagal dydį Lietuvos mieste taip pat keitėsi nedaug: nuo 2 586 iki 2 598 Eur/kv. m.
Vidutinės pasiūloje esančių butų kainos antrajame pagal dydį Lietuvos mieste taip pat keitėsi nedaug: nuo 2 586 iki 2 598 Eur/kv. m. Nuo metų pradžios, statistiškai, jos padidėjo 3,01 proc., per 12 mėn. – 4,05 proc.
Klaipėda
Klaipėdoje lapkritį registruoti 22 butų pardavimai – dvigubai daugiau nei spalį (11), bet taip pat beveik dvigubai mažiau nei pernai lapkričio mėn. (43).
Lyginant su ankstesniu mėnesiu, lapkritį uostamiestyje asortimentas susitraukė nuo 477 iki 458, tačiau nuo metų pradžios paaugo daugiau nei trečdaliu (nuo 341 vnt.).
Šiame mieste fiksuotas ir didesnis statistinis kainų augimas: lyginant su metų pradžia, kai vidutinė pasiūloje esančių butų kaina buvo 1 985 Eur/kv. m, lapkritį ji buvo 11,49 proc. aukštesnė ir pasiekė 2 213 Eur/kv. m.
Grafikai
• Grafikas nr. 1: Vilniaus būsto rinkos dinamika 2021–2023 m. („Citus“ duom.) – https://infogram.com/paklausos-dinamika-vilniuje-1hxj48pkkd9vq2v.
• Grafikas nr. 2: Kauno būsto rinkos dinamika 2021–2023 m. („Citus“ duom.) – https://infogram.com/paklausos-dinamika-kaune-1h1749v55g5vl6z.
• Grafikas nr. 3: Klaipėdos būsto rinkos dinamika 2021–2023 m. („Citus“ duom.) – https://infogram.com/paklausos-dinamika-klaipedoje-1hnp27m88r8zn2g.
• Grafikas nr. 4: Pasiūlos dinamika Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos būsto rinkose 2021–2023 m. („Citus“ duom.) – https://infogram.com/pasiulos-dinamika-vilniuje-kaune-ir-klaipedoje-1h1749v55gpwl6z.
• Grafikas nr. 5: Kainų dinamika Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos būsto rinkose 2021–2023 m. („Citus“ duom.) – https://infogram.com/kainu-dinamika-vilniuje-kaune-ir-klaipedoje-1h7v4pwzzlnj86k.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Konkurencijos taryba neprašys antstolių išieškoti baudą iš įmonės „Filmai ir kvapai“
Gavusi banko garantiją, jog daugiau nei 100 tūkst. eurų bauda bus sumokėta, Konkurencijos taryba neprašys antstolių išieškoti pinigų iš prekės ženklo „Dr. Ohhira“ produkcijos platintojos „Filmai ir kvapai&l...
-
Teismas atmetė Latvijos „Araji“ ieškinį dėl e. tollingo nuomos konkurso
Teismas atmetė Latvijos bendrovės „Araji Holding“ skundą dėl „Via Lietuvos“ skelbto kelių rinkliavos informacinės sistemos, vadinamojo e. tollingo, nuomos konkurso. ...
-
Turto bankas valstybei sutaupė maždaug ketvirtį milijono eurų1
Valstybės nekilnojamojo turto valdytojo Turto banko saulės elektrinės per metus pagamino daugiau nei 2,8 mln. kilovatvalandžių (kWh) elektros energijos ir valstybei sutaupė maždaug ketvirtį milijono eurų, pranešė Turto bankas. ...
-
„Bayer“ fiasko dėl konkurentų vaistų Lietuvoje
Vokietijos farmacijos milžinei „Bayer“ užsienio šalių teismuose ginčijantis su Slovėnijos farmacijos bendrove „Sandoz Pharmaceuticals“ ir Vokietijos „Stada Arzneimittel“ dėl teisių į panašius vaistus, b...
-
Prekybos centre „Savas“ nelieka „Rimi“ parduotuvės: jau aišku, kas bus vietoj jos18
Kauniečių pamėgtame prekybos centre „Savas“ laukia pokyčiai. Eina paskutinės dienos, kai čia dirba „Rimi“ parduotuvė. Kalbama, kad kitų metų pradžioje čia duris atvers „Maxima“. ...
-
LFF stadioną įsigyja vienas iš Vilniaus „Žalgirio“ klubo dalininkų už įspūdingą kainą2
Vilniaus „Žalgirio“ futbolo klubo dalininkas ir įmonės „Ollex“ bendrasavininkas Edvinas Radionovas trečiadienį pasirašė Lietuvos futbolo federacijos (LFF) stadiono įsigijimo sutartį. Kartu pasirašytas ir ketinimų ...
-
Populiariausios lietuvių atostogų kryptys per šventes: dažnas Kalėdas ar Naujuosius sutiks saulės atokaitoje1
Artėjant gražiausioms žiemos šventėms, lietuviai intensyviau dairosi atostogų krypčių svetur. Dauguma tautiečių kelionių paketus suskumba įsigyti iš anksto ir renkasi Kalėdas ar Naujuosius metus pasitikti kepinant saulei. ...
-
Veterinarijos tarnybos ir „InnoForce“ ginče paskelbtas verdiktas
Informacinių technologijų (IT) įmonei „InnoForce“ nepavyko įrodyti, kad Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) neteisėtai nutraukė IT sistemų diegimo sutartis, bei prisiteisti iš jos skolą. ...
-
Kėbulo geometrijos atstatymas: kodėl jis svarbus?
Po avarijos ar kitokio poveikio automobilio kėbului, geometrijos pažeidimai gali likti nepastebėti, tačiau jų pasekmės – rimtos. Tokie pažeidimai ne tik turi įtakos važiavimo komfortui, bet ir kelia pavojų saugumui. Automobilio geometrijos atst...
-
Ekspertai ir valdžia skirtingai aiškina SEB sprendimą: kas iš tiesų vyksta13
SEB bankas planuoja į vieną sujungti visus Baltijos šalyse veikiančius SEB, o būstinę iš Vilniaus perkelti į Taliną. Banko vadovė tikina, kad prie tokio sprendimo prisidėjo nestabili mokestinė aplinka Lietuvoje. Investuotojai ir verslin...