Kelti sparnus atostogoms darosi vis sudėtingiau.
„Jeigu ten reikia kažkur pavažiuoti komandiruotėms, tai aišku, natūraliai daugiau keliauju, bet savo malonumui – vieną kartą metuose“, – kalbėjo vyras.
„Planuojame, važiuosime į Graikiją ir šiemet dar buvome Korfu saloje“, – teigė kitas vyras.
Pigesnius bilietus pačiupti gali nebent tie, kurie nesibaimina į kitą lėktuvą persėsti Dubajuje. Visi kiti moka brangiau.
„Pabrangimas apie 20 procentų“, – sakė vyras.
„Į Lenkiją kiek ten teko skraidyti, tai nelabai pasijautė skirtumas, bet į Vokietiją skraidėme, į Londoną, tai skirtumas jaučiasi“, – pasakojo kitas vyras.
Europos Komisija jau perspėjo oro linijų bendroves nė nebandyti atbuline data taikyti papildomų mokesčių, net jei degalų kainos ir padidėjo.
„Jis tikrai primena tai, kas jau egzistuoja teisės aktuose, ir tai, kas egzistuoja, turi būti vykdoma“, – aiškino Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Marius Vaščega.
Panašiai dabar elgiasi kelionių organizatoriai. Beveik visi Lietuvoje ima degalų mokestį, net ir atbuline data.
„Ir pagal teisės aktus, ir pagal organizuotos turistinės kelionės sąlygas tai yra galima“, – teigė Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė.
Svarbiausia sekti, kad degalų mokestis neviršytų 8 procentų nuo bendros kelionės paketo vertės, ir įdėmiai perskaityti sutartį.
„Sunku įsivaizduoti verslą, kuris galėtų turėti tokio dydžio finansines pagalves, kurios leistų amortizuoti visus šiuo metu kylančius finansinius iššūkius“, – komentavo M. Plepytė-Rainienė.
Turizmo asociacija sako, kad kelionės paketas vidutiniškai kainuoja apie tūkstantį eurų, todėl degalų mokestis keliautojų neatbaidė.
„Keliaujame dažniausiai su draugais, apgyvendinimas pasiskirsto patogiau, kuras. Tai susitaupo ant to. Apgyvendinimui – 4 tūkstančiai, bet čia porelei“, – pasakojo vyras.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Vis tiek žiūri, kad būtų komfortas, kad būtų galima geriau pailsėti“, – teigė kitas vyras.
Tačiau čia ir kita problema – oro linijų bendrovės, norėdamos išvengti nuostolių, ėmė karpyti mažiau pelningus maršrutus.
„Galime tikėtis rudenį, jei situacija nesispręs, kad vienas dalykas – toliau kainos didės, antras dalykas – reikia tikėtis, kad skrydžių apskritai kiekis mažės“, – aiškino buvęs energetikos ministras D. Kreivys.
Iš Vilnius šią vasarą į Krokuva neskraidys AirBaltic. Nuo gegužės ta pati bendrovė sustabdė skrydžius iš Kaunas į Ryga.
Anot Financial Times, gegužę oro vežėjai atšaukė apie 12 tūkstančių suplanuotų skrydžių – daugiausia Turkish Airlines, Lufthansa, Emyratų oro linijos.
Nyderlandų oro linijų bendrovė KLM per artimiausią mėnesį atsisako daugiau nei pusantro šimto skrydžių Europoje. Ryanair vadovas skaičiuoja, kad dėl degalų krizės gali atšaukti nuo 5 iki 10 procentų vasaros skrydžių.
„Tai nėra tik turistų atvykimas. Tai aktualu kalbant ir su investuotojais, kalbant su potencialiais verslo partneriais, mūsų vietiniams verslams“, – sakė ekonomikos ir inovacijų ministras Edvinas Grikšas.
Anot buvusio energetikos ministro, rudenį aviacinio kuro atsargos Europoje baigsis.
„Europoje trūksta 40 procentų aviacinio kuro. Europa nesigamina pati, importuoja iš įvairių šalių ir nemaža dalis to kuro kaip tik ėjo per Hormūzo sąsiaurį“, – teigė D. Kreivys.
O tada jau kainos nebeatrodys tokia svarbi problema. Klausimas, ar apskritai bus įmanoma skristi.
Tačiau dabartinis energetikos ministras Ž. Vaičiūnas blogiausio scenarijaus nesureikšmina. Sako, kad kai bus bėda, ieškos sprendimų.
„Rudens dar reikia palaukti, viščiukus skaičiuoja rudenį, tai taip ir padarysime“, – komentavo Ž. Vaičiūnas.
Anot D. Kreivio, jei Europoje trūks aviacinių degalų, Lietuva neturi šimtaprocentinės garantijos, kad čia esantis Orlen teiks pirmenybę jai.
„Kur bus aukščiausios kainos, ten „Orlen“ ir parduos. Nėra taip, kad „Orlen“ bus priverstas pardavinėti tiktai Lietuvoje“, – svarstė D. Kreivys.
„Su „Orlen“ nuolat palaikome kontaktą. ES lygiu irgi yra prašoma valstybių narių koordinuotis, tai tą ir darysime, kad mūsų regione būtų užtikrintas aviacinio kuro tiekimas“, – aiškino Ž. Vaičiūnas.
Net jei Jungtinių Valstijų prezidentas Donald Trump savo pareiškimais nebešokdintų naftos rinkos, o padėtis Irane pagerėtų, praeis keli mėnesiai, kol aviacinių degalų tiekimas vėl atsinaujins. Tanklaiviai iš Persijos įlankos staigiai Europos uostuose neatsidurs.
„Europa atvėrė galimybes daugiau aviacinio kuro importuoti iš JAV, anksčiau to nebuvo. Kai yra keičiami standartai, tai paklausos didinimo prasme tie dalykai per pasiūlą tikrai bus sureguliuoti“, – teigė Ž. Vaičiūnas.
Yra ir tokių, kurie įžvelgia teigiamą pusę. Jei skristi pasidarys per brangu, pinigus gyventojai leis Lietuvos kurortuose.
„Kainos yra didelės ir žymiai pigiau atostogauti užsienyje, daugiau yra ką pamatyti. Aišku, ir Lietuvoje yra ką pamatyti, bet už tam tikras kainas“, – komentavo vyras.
Kiek bilietai dar brangs rudenį, Turizmo asociacija kol kas prognozuoti nesiryžta.
(be temos)
(be temos)