- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vieno didžiausių Vokietijos bankų „Commerzbank“ ketinimai Lietuvoje yra „visiškai rimti“, apie juos turėtų informuoti pats bankas artimiausiu metu, sako ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė.
Ji ketvirtadienį Vilniuje buvo susitikusi su banko valdybos atstovais, o penktadienį juos priims prezidentas Gitanas Nausėda.
„Susitikimas buvo labai pozityvus, o apie konkrečius planus Lietuvoje „Commerzbank" informuos pats“, – ketvirtadienį po susitikimo su „Commerzbank“ delegacija BNS sakė A. Armonaitė.
„Apie konkrečius planus Lietuvoje „Commerzbank“ informuos pats, aš jiems ir paliksiu tą teisę. Galiu tik pasakyti, kad natūraliai augant tiesioginėms užsienio investicijoms Lietuvoje ir ypatingai iš Vokietijos, lygiai taip pat Vokietijai esant pagrindine mūsų eksporto rinka (...) natūralu, kad tų finansinių partnerių, bankinių partnerių verslui reikia daugiau“, – pridūrė ji, atsakydama į klausimą, ar bankas turi plėtros planų Lietuvoje.
„Commerzbank“ yra milžiniškas didelis žaidėjas. Tai yra daugiau galimybių didesniems ekonominiams santykiams tarp Vokietijos ir Lietuvos“, – kalbėjo ministrė.
Su banko atstovais plėtros Lietuvoje galimybes aptarusi A. Armonaitė neatskleidė, kokiu formatu jis galėtų veikti Lietuvoje, tačiau teigė, kad „Commerzbank“ ketinimai Lietuvoje yra „visiškai rimti“.
A. Armonaitė teigė su banko atstovais pirmą kartą susitikusi dar praėjusių metų lapkritį, lankydamasi Frankfurte įsikūrusioje banko centrinėje būstinėje, kur pristatė investicijų Lietuvoje galimybes.
„Vokietija yra pagrindinė Lietuvos ekonominė partnerė ir viena iš didžiausių investuotojų. Tad labai džiaugiuosi, kad buvo atsiliepta į tą kvietimą ir įvyko vizitas (Vilniuje – BNS)“, – teigė A. Armonaitė.
„Commerzbank“ savo internetiniame puslapyje skelbia, jog šis pusmetis bankui buvo sėkmingiausias per pastaruosius 15 metų.
Įmonės pelnas pirmąjį šių metų pusmetį, palyginti su 2023 metų pirmuoju pusmečiu, augo 12 proc. iki 1,3 mlrd. eurų. Bendrovės pajamos buvo 2 proc. didesnės ir siekė 5,4 mlrd. eurų (2023-iųjų pirmąjį pusmetį – 5,3 mlrd. eurų).
Be Vokietijos, bankas šiuo metu veikia 46-iose pasaulio šalyse.
Lietuvos vadovai pastaraisiais metais nuolat kviečia šalyje kurtis užsienio bankus, apie galimą naujų bankų rinkos žaidėjų atėjimą nekart yra užsiminę ir Lietuvos banko atstovai.
Portalas „Verslo žinios“ liepos viduryje pranešė apie didžiausio Taivano banko „Bank of Taiwan“ planus įsteigti padalinį Lietuvoje. Apie tai pranešta salos Finansų priežiūros komisijai patvirtinus banko paraišką steigtis Lietuvoje.
Lietuvos banko vadovas Gediminas Šimkus sausį portalui „15min“ patvirtino BNS anksčiau skelbtą neoficialią informaciją, kad filialą Lietuvoje svarsto įsteigti ir vienas didžiausių Lenkijos bankų „Pekao“.
Anksčiau apie ketinimus pradėti veiklą Lietuvoje, tačiau nesteigiant čia filialo, BNS oficialiai buvo patvirtinęs ir didžiausias Lenkijos bankas PKO.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Pigios prekės, brangios klaidos: sukčiai nusitaikė į žymų prekinį ženklą
Apgaulės schemos per socialinius tinklus jau seniai tapo įprastu reiškiniu, tačiau pastaruoju metu jų skaičius gerokai išaugo. Į sukčių pinkles pakliuvo ir populiarus prekinis ženklas „Topo Centras“. ...
-
„Philip Morris“: nuo Lietuvos institucijų požiūrio priklauso, kas laukia Klaipėdos fabriko
Pirmasis nepriklausomos Lietuvos užsienio investuotojas svarsto pasitraukimo galimybę, tačiau mūsų šalį vis dar vertina kaip strateginę partnerę. ...
-
Kosmoso startuolis „Astrolight“ pateko į antrąjį NATO gynybos inovacijų akceleratoriaus etapą
Lietuvos kosmoso startuolis „Astrolight“ pateko į antrąjį NATO gynybos inovacijų akceleratoriaus DIANA etapą – įmonė, atrinkta tarp 10 geriausių NATO šalių inovatorių, sulauks iki 300 tūkst. eurų siekiančių investicijų. ...
-
Teismas netrukus atvers „BaltCap“ ir „Olympic Casino“ bei Š. Stepukonio bylą10
Teismams galutinai nutarus, kad ginčas turi būti nagrinėjamas Lietuvoje, Vilniaus apygardos teismas netrukus atvers investicijų bendrovės „BaltCap“ infrastruktūros fondo įmonių bylą, kurioje jos prašo iš Šarūno Stepuk...
-
„Proit“ nutraukia beveik įgyvendintą SPIS atnaujinimo sutartį su SADM1
Programinės įrangos kūrimo bendrovė „Proit“ pirmadienį pranešė nutraukianti vieno milijono eurų vertės socialinių paslaugų informacinės sistemos (SPIS) modernizavimo sutartį su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Ne...
-
Uždaroma durų ir langų gamykla Klaipėdoje: atleidžiami visi 32 darbuotojai10
Likviduojama metalinių durų ir langų gamybos įmonė „Vitral“ atleidžia visus 32 darbuotojus. Apie tai Klaipėdos bendrovė informavo Užimtumo tarnybą. ...
-
Paaiškėjo, kas projektuos naują LRT pastatą už 1 mln. eurų1
Naują Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) būstinę už 1,04 mln. eurų (su PVM) projektuos Lietuvos ir Suomijos įmonė „Architektūros linija“ – jos projektas „6 kiemai“ laimėjo architektūrinio konkurso projektavimo etapą, ...
-
Turto bankui – 57,5 mln. eurų injekcija pastatų atnaujinimui
Finansų ministerija siūlo Turto bankui paskolinti 57,5 mln. eurų administraciniams valstybės pastatams atnaujinti ar statyti. Iš viso numatoma statyti, remontuoti ar modernizuoti 51 pastatą. ...
-
Kėdainiuose – nauja gamykla: sprendžiamas galvosūkis, kaip rasti 600 darbuotojų4
Kėdainiuose atidaryta gamykla, priklausanti didžiausiai pasaulio dviračių gamintojai. Ji įsikūrė laisvojoje ekonominėje zonoje ir tapo vienu didžiausių darbdavių šiame regione, į gamyklą investavusi 57 mln. eurų. Planuojama, kad gamykloje,...
-
Telecentras iš „Darnu group“ siekia prisiteisti 375 tūkst. eurų
Valstybės valdomas Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) pateikė ieškinį „MG grupės“ nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovei „Darnu group“ ir prašo kompensuoti beveik 0,4 mln. eurų už neprižiūr...