„Amber Grid“ ieško rangovų, kurie pakeistų dalį GIPL detalių

Būsimi rangovai turės atitikti griežtus reikalavimus, susijusius su nacionaliniu saugumu, kompetencija, patirtimi ir patikimumu. Siekiama, kad atrankoje dalyvautų net tik Lietuvos, bet ir užsienio rangos įmonės, pirmadienį pranešė „Amber Grid“. 

Šiame etape bus atrinkti keli kvalifikuoti rangovai, kurie vėliau būtų kviečiami pateikti pasiūlymus dėl konkrečių darbų. Bus vertinama tų kvalifikacija ir tikrinama, ar nėra jų pašalinimo pagrindų, teigia įmonė.​

„Vadovaujantis GIPL rangos sutartimi ir statybą reglamentuojančiais teisės aktais, dujotiekyje sumontuotos detalės privalo būti sertifikuotos. Todėl paaiškėjęs netinkamų, tai yra neturinčių tinkamų sertifikatų detalių sumontavimas yra rangovo atsakomybė ir jų pakeitimo darbai būtų vykdomi GIPL dujotiekį stačiusio rangovo lėšomis“, – teigia „Amber Grid“.

Bendrovės vadovas Nemunas Biknius balandį sakė, kad 123 detalių keitimo planas VERT turi būti pateiktas iki gegužės 31  dienos, o darbai gali užtrukti vienerius metus ar ilgiau, tačiau jie bus organizuojami taip, kad dujotiekis galėtų veikti nemažinant pralaidumo. 

Anot N. Bikniaus, projekto vertė „šešiaženkliai skaičiai“, darbai bus finansuojami iš pagrindinės GIPL rangovės „Alvoros“ garantijos lėšų.

N. Biknius tuomet tikino, kad planuojamos keisti detalės nekelia rizikos bei atitinka projekto reikalavimus, tačiau „dokumentai, kurie yra pateikti bendrovei, nėra suderinami su šiomis detalėmis“.

Neplaninį patikrinimą atlikusi VERT balandį pareigojo „Amber Grid“ pakeisti įtarimų sukėlusias galimai rusiškas jungiamąsias detales. Tarybos vadovas Renatas Pocius patvirtino, kad ant sertifikavimo trūkumų turėjusių detalių buvo rastos kirilica užrašytos žymos. 

VERT patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad „Amber Grid“ netinkamai organizavo ir atliko GIPL techninę priežiūrą, o bendrovės paskirti techniniai prižiūrėtojai neužtikrino statybos kokybės ir kontrolės.

GIPL yra didžiausia investicija į Lietuvos dujų perdavimo sistemos plėtrą nuo nepriklausomybės atkūrimo, Lietuva projektui skyrė 116 mln. eurų. Bendra projekto vertė yra apie 500 mln. eurų, apie 60 proc. lėšų skyrė Europos Komisija.

Lietuvą ir Lenkiją jungiantis magistralinis dujotiekis pradėjo veikti 2022 metų gegužės 1 dieną.