- Arūnas Dambrauskas
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Perspektyva: nuogąstaujama, kad RVS gali patekti į nepatikimas rankas
-
Verslas: bendrovė LST Lietuvoje pardavinėja „Belaruskalij“ gaminamą techninę druską, kuria šaltuoju sezonu barstomi keliai
-
Svarbu: RVS Lietuvoje vykdo valstybei esminę veiklą, todėl gali būti panaudota kaip destabilizacijos priemonė
Kritusių gyvūnų utilizavimo įmonę Rietave planuoja pirkti Baltarusijos diktatoriaus aplinkai artimas asmuo? Įmonės kreditoriai skelbia aliarmą: mato grėsmę nacionaliniam saugumui.
Pajamų – per mažai
Kritusius gyvūnus ir šalutinius gyvūninius produktus utilizuojanti bendrovė „Rietavo veterinarinė sanitarija“ (RVS) priklausė finansinių bėdų prislėgtam verslininkui Vidmantui Kučinskui, kuris labiau žinomas kaip „Arvi kalakutai“ savininkas. Abiem šioms įmonėms 2020 m. gruodį buvo iškeltos bankroto bylos.
RVS bankroto priežastis – skolos. Bendrovė skelbė nesugebėsianti sugeneruoti tiek pajamų ir pelno, kad galėtų išlikti konkurencinga ir grąžintų 16,8 mln. eurų skolų. 2019 m. RVS gavo 11,6 mln. eurų pajamų ir patyrė 0,76 mln. eurų nuostolių.
Nors per 2020 m. devynis mėnesius pajamos sudarė 6,9 mln. eurų, o ikimokestinis pelnas – 0,6 mln. eurų, teigiama, kad, net esant tokiam pelningumui, ankstesnių įsiskolinimų bendrovė negalėtų padengti.
Įžvelgia grėsmę
„Kauno diena“ gavo RVS kreditorių pranešimą, kuriame atkreipiamas dėmesys, esą RVS planuoja pirkti su Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos aplinka susijęs asmuo – buvusio Baltarusijos Užsienio reikalų ministro Piotro Kuzmičiaus Kravčenko sūnus Piotras Piotrovičius Kravčenko.
Pranešime pabrėžiama, kad RVS Lietuvoje vykdo valstybei esminę veiklą, todėl gali būti panaudota kaip destabilizacijos priemonė.
„Gyvūninės kilmės atliekų utilizavimas yra itin svarbus valstybei tiek siekiant užtikrinti maisto saugą, tiek gyvulių ligų prevencijai ir kontrolei. Ir nors RVS neturi nacionaliniam saugumui svarbios įmonės statuso, (…) nesant galimybei palaikus operatyviai utilizuoti, taptų sudėtinga valdyti užkrečiamųjų ligų protrūkius, užkratas galėtų persiduoti kitiems gyvūnams ar net žmonėms. Tai galėtų neigiamai veikti visos valstybės gyvenimą, todėl RVS veikla turi esminės reikšmės Lietuvai“, – dėstoma grėsmę valstybės saugumui grindžiančiuose argumentuose.
Bankrutuojančios RVS nemokumo administratorė Diana Rumbutienė „Kauno dienai“ patvirtino, kad tarp planuojančių įsigyti RVS iš tiesų yra ir bendrovė „Lit Salt Trade“(LST), kurios vadovas yra P.Kravčenko.
LST už RVS įsigijimą ketina siūlyti 19,6 mln. eurų, ir tai yra didžiausia kaina tarp visų pasiūlymų.
„Parduodant įmonę lemiamą reikšmę turės kaina, bet, aišku, bus svarstomi ir kiti aspektai – tarp jų ir reikšmė valstybės interesams“, – „Kauno dienai“ sakė D.Rumbutienė.
Verslas: bendrovė LST Lietuvoje pardavinėja „Belaruskalij“ gaminamą techninę druską, kuria šaltuoju sezonu barstomi keliai / L. Balandžio / BNS nuotr.
Pasisakė apie V.Putiną
LST generalinis direktorius ir vienintelis akcininkas galimai susijęs su Baltarusijos politinės grietinėlės atstovais, mat jo tėvas yra ilgametis Baltarusijos politikas ir diplomatas.
Kreditoriai kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą, kad, kaip teigiama, būtų įvertinta LST, kaip dalyvio įsigyjant bendrovę RVS ar jos esminę dalį, atitiktis nacionalinio saugumo interesams.
Kreditorių parnešime sakoma: „P.Kravčenko vyresnysis buvo Baltarusijos užsienio reikalų ministras, ypatingasis Baltarusijos ambasadorius Japonijoje ir Filipinuose. Nors tam tikru momentu P.Kravčenko vyresnysis agitavo prieš ilgametį Baltarusijos vadovą A.Lukašenką ir net pats ketino dalyvauti rinkimuose, tačiau pastaruosius septynerius metus, panašu, P.Kravčenko ir Baltarusijos režimo santykiai vėl puikūs, o žurnalistai ne kartą užfiksavo P.Kravčenko vyresnįjį dalyvaujant Baltarusijos užsienio reikalų ministerijos renginiuose“, – sakoma kreditorių pranešime.
Taip pat pridedamos nuorodos į rusakalbės žiniasklaidos publikacijas, kur aprašomas P.Kravčenko vyresniojo dalyvavimas renginiuose ir atkreipiamas dėmesys, kad jis sėdi šalia A.Lukašenkos. Vienoje prieš keletą metų skelbtoje publikacijoje rašoma apie šiuo metu Rusijoje uždrausto TV kanalo „Dožd“ apklausą, kurioje P.Kravčenko teigiamai atsiliepė apie Vladimirą Putiną.
Bendrovė LST nuolat ieško nišų Lietuvos rinkoje. Pastaruoju metu, atrodo, nesėkmingai.
Lėšų šaltiniai – neaiškūs?
Su „Kauno dienos“ žurnalistu bendravęs kreditorių atstovas atkreipė dėmesį į, anot jo, įtarimų keliančius LST lėšų šaltinius.
„LST nurodo už RVS įsigijimą ketinanti siūlyti 19,6 mln. eurų, kai pačios LST ilgalaikis turtas 2020 m. pabaigoje pabaigoje sudarė tik 2,738 mln. eurų, tačiau iš šios sumos materialus turtas buvo vertinamas vos 267 771 euru. Abejonių LST finansavimo kilme kelia ir tai, kad 2021 m. LST išleido 7,3 mln. eurų, įsigydama finansinius reikalavimus į Baltarusijos bendrovę „Biovast Lida“, todėl dar 19,6 mln. eurų pasiūlymas už RVS, kurios pačios turto vertė apie 11 mln. eurų, leidžia spręsti galimai egzistuojant ne tik finansinį suinteresuotumą RVS perėmimu“, – nuogąstavimus dėl įmonės ateities keliančias prielaidas dėstė kreditorių atstovas.
Jis pabrėžė, kad bendrovė „Biovast Lida“ verčiasi analogiška veikla kaip ir RVS – surenka ir utilizuoja gyvūnines atliekas, šalutinius gyvūninius produktus ir gamina gyvūninius taukus, miltus. Daroma prielaida, kad VST kuria tarptautinių įmonių grupę ir taip stiprinama galima įtaka.
Į klausimus neatsakė
Tinklalapyje rekvizitai.lt nurodoma, kad įmonės „LIT Salt Trade“ vadovas yra Piotras Kravčenka. Skelbiamu telefono numeriu atsiliepusi darbuotoja patarė jam skirtus klausimus atsiųsti raštu. „Jis lietuviškai nekalba. Išversiu ir perduosiu.“
LST vadovo prašėme pakomentuoti jo atžvilgiu išsakomus nuogąstavimus dėl galimų ryšių su Baltarusijos režimo vadovais ir kad jam, P.Kravčenkai, įsigijus RVS, gali grėsti nepageidautini padariniai nacionaliniam saugumui. Taip pat prašėme pakomentuoti kreditorių pastabas, atkreipiančias dėmesį į neaiškius finansavimo šaltinius.
Po kelių dienų tuo pačiu telefono numeriu atsiliepusi darbuotoja pasakė, kad P.Kravčenka į redakcijos klausimus neatsakys – gal kada nors vėliau.
Svarbu: RVS Lietuvoje vykdo valstybei esminę veiklą, todėl gali būti panaudota kaip destabilizacijos priemonė / laikrastisplunge.lt nuotr.
Neleido vežti
Vilniuje registruota bendrovė LST Lietuvoje pardavinėja „Belaruskalij“ gaminamą techninę druską, kuria šaltuoju sezonu barstomi keliai. Jos parduodamą druską pirko šalies kelius prižiūrinti valstybės įmonė „Kelių priežiūra“, Vilniaus, Kauno savivaldybės.
Portalą delfi.lt įmonės „Kelių priežiūra" atstovė Giedrė Čekavičienė yra informavusi, kad 220 m. žiemos sezono metu buvo sunaudota 123 836 t druskos, kuri pirkta iš „LIT Salt Trade“. 2020 m. pasirašytų pirkimo–pardavimo sutarčių vertė siekė 7 347 120 eurų su PVM. 2020–2021 m. žiemos sezono metu druskos į sandėlius atsivežta už 7 299 214 eurų su PVM.
Bendrovė LST nuolat ieško nišų Lietuvos rinkoje. Pastaruoju metu, atrodo, nesėkmingai.
Šių metų sausio pradžioje bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją dėl „Lit Salt Trade“ prašymo „Belaruskalij“ produktams gabenti.
Neseniai LTG „Kauno dieną“ informavo apie apie komisijos gautą atsakymą.
„Sutartys, pagal kurias buvo teikti prašymai vežti bendrovės „Belaruskalij“ produkciją, pripažįstamos neatitinkančiomis Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų ir laikomos negaliojančiomis nuo LR Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo momento. Vadinasi, UAB „LIT Salt Trade“ pateiktos paraiškos dėl trąšų, valgomosios ir pramoninės druskos vežimų per Lietuvos Respublikos teritoriją neatitinka Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesų ir nėra ir negali būti tvirtinamos“, – informavo LTG.
„Kauno diena“ kreipėsi į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisiją, prašydama informuoti, ar komisija atlieka ar planuoja atlikti tyrimą dėl LST planų įsigyti RVS ir dėl tokių planų, jei jie būtų įgyvendinti, galimo poveikio ir padarinių nacionaliniam saugumui.
„Tiek jūsų nurodytas subjektas, tiek perkamas objektas, vadovaujantis Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymu, nepatenka į Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijos patikros sferą“, – informavo Vyriausybės komunikacijos departamentas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Nuo ko pradėti norint pastoviai gauti dividendus?1
Vis daugiau žmonių susidomi investavimo į akcijas galimybe. Tai ganėtinai rizikingas, tačiau nemažą grąžą generuoti galintis sprendimas. Visgi prieš pradedant investuoti svarbu plėsti savo žinias ir pasidomėti visomis su įmonių akcijomis ...
-
Prie Tvariųjų finansų forumo jau prisijungė 50 organizacijų2
Prie nacionalinei plėtros įstaigai „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) priklausančio Žaliųjų finansų instituto įsteigto Tvariųjų finansų forumo jau prisijungė 50 organizacijų. ...
-
„Tele2“ interneto apsauga per metus Lietuvoje sustabdė per 390 mln. grėsmių2
Nuo praėjusių metų pirmojo ketvirčio mobiliojo ryšio operatoriaus „Tele2“ tinkle veikianti interneto apsauga per metus padėjo klientams išvengti daugiau kaip 390 mln. kibernetinių grėsmių. Iš viso nuo šių grėsm...
-
Ministras: „Amber Grid“ priežiūros statant GIPL trūko, dokumentus klastojo „Alvora“1
Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) konstatavus, jog dujų perdavimo sistemos operatorė „Amber Grid“ netinkamai prižiūrėjo Lietuvos ir Lenkijos magistralinio dujotiekio (GIPL) statybas, energetikos ministras Dainius Kreivys atsak...
-
Derybose su „Rheinmetall“ tariamasi dėl gamyklos statybų pradžios rudenį
Vokietijos karinės pramonės milžinės „Rheinmetall“ amunicijos gamyklos Lietuvoje statybas siekiama pradėti jau šių metų rudenį, skelbia derybas su koncernu pradėjusi Ekonomikos ir inovacijų ministerija. ...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste2
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Gera žinia vietos bendruomenei: „YIT Lietuva“ pradeda ilgai lauktą Kazbėjų tilto remontą1
Į Kultūros paveldą įrašytas Vilniaus pakraštyje esantis Kazbėjų tiltas, kurio rekonstrukcijos ilgai laukė vietos bendruomenė bei sostinės vairuotojai, pagaliau bus sutvarkytas. Jo kapitalinio remonto darbų imasi tvarios miestų ir infra...
-
„Teleloto“ studija virs podiumu
„Ar gali pasiūti „Teleloto“ palaidinę? Kaip išsinuomoti „Teleloto“ suknelę? Įmanoma nusipirkti „Teleloto“ kojines? Tokius ir panašius klausimus jaunoji dizainerė Karina Panina pastaraisiais metais gi...
-
„Fazer“ svarsto apie pokyčius gamyboje: sieks užtikrinti konkurencingumą Baltijos kepyklų rinkoje7
Greitojo vartojimo produktų įmonių grupė „Fazer“ siekia stiprinti savo pozicijas visose rinkose. Kaip vieną iš strateginių veiksmų, svarsto apie galimybę visas Baltijos šalių kepyklas sujungti į vieną gamybos padalinį Ogr...
-
„Panevėžio statybos trestas“ gavo 156 mln. eurų Ignalinos AE užsakymą2
Viena didžiausių šalyje statybos bendrovių „Panevėžio statybos trestas“ (PST) gavo 156 mln. eurų vertės Ignalinos atominės elektrinės (IAE) užsakymą statyti radioaktyviųjų atliekų atliekyną, antradienį pranešė PST. ...