„Pripažinus strategiškai svarbiu nacionaliniam saugumui sektoriumi, tikėtina, kad žemės ūkio finansavimas (ypač tiesioginės išmokos) vienodomis sąlygomis Europos Sąjungos mastu taps Lietuvos ypatingu prioritetu“, – rašoma  ministerijos parengtame Vyriausybės programos įgyvendinimo plano projekte.

Ministerija siūlys atitinkamai keisti Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą.

Žemės ūkio ministras Ingas Hofmanas BNS teigė, kad sektoriaus pripažinimas strategiškai svarbiu nacionaliniam saugumui suteiktų didelių privalumų –  tai padėtų gauti lengvatų ir specialių išlygų, kurios palengvintų ir paspartintų žemės ūkio vystymąsi.

„Užtikrins tinkamą (elektros – BNS) tiekimą žemės ūkiui prioriteto tvarka, kad pirmiausiai tai turi būti. Taip pat teisėkūriniai dalykai, visa teisė gali būti projektuojama taip, kad žemės ūkiui yra tam tikrų išlygų, prioritetų“, – BNS sakė ministras.

Jis pabrėžė, kad žemės ūkis vaidina itin svarbų vaidmenį nacionaliniam saugumui. Jo teigimu, karo atveju maistas gali tapti strateginiu ginklu, o užtikrintas jo tiekimas yra esminis žmogaus išgyvenimo poreikis.

„Maistas yra išteklius numeris vienas, o kartais gali būti net ir ginklas numeris vienas, tai mes galim čia turėti tos ginkluotės įvairios ir daug, bet be žmonių ji neveiks“, – sakė I. Hofmanas.

Anot projekto, šį tikslą siekiama pasiekti iki 2026 metų antrojo ketvirčio, o jį pasiekus žemės ir maisto ūkio bendrovėms ir įstaigoms būtų užtikrinamas nepertraukiamas elektros ir dujų tiekimas, kritiniais sutrikimų, nutraukimų ar gedimų atvejais jos prioriteto tvarka gautų būtinų išteklių.

Anot ministerijos, apsirūpinimas maistu yra vienas pagrindinių Europos Sąjungos ir jos valstybių narių prioritetų.

„Nepaisant to, net ir atsižvelgiant į susiklosčiusią šių dienų geopolitinę situaciją, Lietuvoje iki šiol žemės ūkio ir maisto ūkio politika nepripažinta viena iš svarbiausių nacionalinį saugumą užtikrinančių Lietuvos vidaus politikos nuostatų, nors apsirūpinimas maistu ir nenutrūkstamas būtiniausių maisto produktų tiekimas gyventojams krizinėse situacijose yra ne mažiau svarbus kaip ir krašto gynyba“, – teigiama projekte.

Pasak dokumento, Lietuvos apsirūpinimas vaisiais 2023 metais siekė 18 proc., kiauliena – 43 proc., daržovėmis – 63 proc., bulvėmis – 83 proc., paukštiena – 93 proc. Visų kitų produktų aprūpinimas viršijo 100 proc.

Žemės ūkio ir maisto eksportas 2023 metais sudarė 20 proc. viso Lietuvos eksporto.